Tai kiek gi grupių po 4mln. finansuotum atėmęs iš ubago lazdą - paskutinius trupinius, pvz., 2007m. skirstomus 141mln. nevatai mokslui? Kelis šimtus tyrėjų. Būtų baisiau kaip Latvijoje buvo po 1990. Tikra Afrika Jūsų žiniai Fondas pradeda finansuoti baladžio mėn., Finansų ministerija leidžia pirkti įrangą likus porai mėnesių iki ataskaitos Fondui pateikimo termino. Projekto trukmė 1m. Ataskaita iki gruodžio 10 arba 20. Į kitus metus niekas nepersikelia. Per Fondą skirstomos lėšos - neracionalumo viršūnė: valdininkai nurodo, kiek lėšų ir kaip kam padalinti (visokiems prioritetams, aukštoms technologijoms, ministerijų užgaidoms, žr., http://www.vmsfondas.lt, http://www.vmsfondas.lt/index.php?show=4&content=73 ; http://www.vmsfondas.lt/document.php?id=371, ir t.t.) Tik 1 mln Lt leidžia skirstyti vakarietišku peer-review būdu. Kita "grupių draugams". Reikia prisimini, kokioje šalyje gyveni. 101-a iš 101 pagal korupcijos supratimą. Pats racionaliausias lėšų panaudojimas - tik per institucinį finansavimą. Institutuose skaičiuojamas ir taupomas kiekvienas litas. Aš savo asmeninių pinigų taip netaupau, kaip administracija taupo biudžetinius. Atlyginimai nustatomi pagal darbą ir tikrus rezultatus. Jeigu negalite pasitvarkyti savo institucijose, tai kaip jus sutvarkysit visą valstybę? Konkursiniai pinigai gerai kaip papildymas prie algos ir minimalaus aprūpinimo. Nors jie negali būti panaudoti protingai: turi planuoti pirkti ne tai, ko reikia, bet tai ką galima pagal valdininkų, Finansų ministerijos, Viešųjų pirkimų ir kitas taisykle; turi pirkti ne kada būtina, bet kada turi išleisti pinigus, iki gruodžio 10 ir t.t. Nors gal racionaliau būtų buvę nusipirkti jau sausio mėn. O gal norėtųsi pasitaupyti pora metų. Nieko negalima. Tokiu atveju būtina gauti bent 2-3 kartus daugiau lėšų, negu finansuojant per institutus. Bronius Kaulakys

Lesu kiekis ir skirstymas yra pagrindine nelaime musu aukstojo mokslo sistemoje, kadangi, turime pripazinti, kad moksliniu darbuotoju yra per daug, kaip ir seimunu seime. Pirmiausia, ka reiketu reformuoti musu universitetuose: sugrieztinti mokslu daktaro disertaciju kriterijus ( ne paslaptis, kad sovietiniais laikais mokslo daktaru tapti buvo gerokai sunkiau nei dabar daugeliu atvejų ) ir taip sumazetu ivairiu sarlatanu mokslininku ir destytoju skaicius ( pazvelkime, kokie gi ten destytojai dabar musu universitetuose - tik isdiktuoja savo vargana ir buka konspekteli studenteliams ir eina toliau uzsiimti savo rimtu veikalu kuryba. juk ir kvailelis taip sugebetu "destyti", siulau ivesti specialius patikrinimus studentu viesaja nuomone ir stebetojus paskaitose, kad butu adekvaciai ivertintas destytojo kompetetingumas destyti ir suteikta tokia teise, automatiskai, pageretu studiju kokybe kazkiek, kritikai galetu sakyti, kad reikia greitai, bet tegul jie pasiziuri atgal ir supras, kad reforma niekada negali buti igyvendinta greitai ) auksto mokslo institucijose, kitaip tariant nurezti saka ant kurios sedi visa aukstojo mokslo nomenklatura;2. ivesti griezta amziaus cenza ir vykdyti jo laikymasi, tarkim sueina, garbus mokslininkeli, tau 65 meteliai ir ciuozk ant peciaus, leisk jaunesniam ir tikrai gabiam specialistui dirbti; 3. nustatyti "lubas" aukstuju mokslo instituciju darbuotoju algoms ir jokiu ten alternatyviu nesamoniu: "projektine veikla", kurios metu vagiamos ES lesos ir kt. nesaziningi uzdarbio budai;4.nustayti zemiausia atlygi, kuris negaletu buti mazesnis kaip 12mgl irankas, taciau su grieztu vykdymu anksciau minetu dalyku, kad ir kaip tai utopiskai skambetu. 5. galima alternatyviai palaukti, kol pasikeis kartos ir ta i save uzlenktu nagu manija isbles, isijungs elementari nuovoka ir uzteks tu paciu pinigeliu arba bent jau be drastisku papildymu, sekmes, vakaruose zmones masto kitaip, net lenkai ir tie kitaip masto, cekijoj vengrijoj, suomiu pritemptoje estijoje geriau, net latviai siek tiek protingesni nei lietuviai sioje srityje, kada mes pabusime is kvailybes liuno?

Jau toks absurdas jau buvo. Spuoguotiems studenteliams leisti vertinti destytojo kompetencija! Tai tada geriau studenteliai ir kiti kvaileliai susikuria savo universiteta be seniuu ir juu nusenusiu tradicijuu, pasiskirsto pareigomis-etatais ir iteikineja vieni kitiems diplomus. Bus vien jaunimo universitetas. Kas priims tokius diplomuotus i darbaa, tai ju pachiu reikalas. Tokia kulturine revoliucija su panashiais chunveibinais jau buvo Kinijoje, Rusijoje ir diegiama dabar Lietuvoje. Atset, sena patirtis nereikalinga, nes "sovietine", ar "burzhuazine". Atejo kurimosi etapas, suprasta - griovejai dabar tik kenkia naujam kurimuisi. Kulturiniu revoliciju organizatoriai atsipeikejo - pamate, kad tuos revoliucionierius-griovejus reikia sunaikinti. Ir milijonais buvo ishsiusti i kaima perkvalifikavimui (kur buvo sunaikinti). Anglijoje gal per pagarbiai zhiuri i tradicijas, bet tai pasiteisino. Tai tiek del radikaliu pertvarku, neturint pagristos ateities vizijos. Z.

Šiuolaikinei valstybei būtini plataus mąsto moksliniai tyrimai. Lietuvoje turėtų būti bent 10 tūkst. mokslininkų ir dar apie 10 tūkst. tyrėjų be laisnių. Tik tada prasidės MTEP ir versle, ir universitetuose bus konkurencija į paskelbtą laisvą vietą. Neblogų centriukų yra ir Afrikoje, bet jie neturi įtakos šalies raidai. Lietuvos laukia provincijos likimas. Bronius Kaulakys

Sutinku is dalies: moksiniu grupiu finansavimas konkursiniu budu yra gera ideja ir tai siek tiek jau vyksta (per mazu masteliu be abejo) taciau, kad issivystytu minetos nepriklausomos grupes tam turi buti sudarytos tinkamos salygos institutu infrastrukturoje, kaip ir istatymineje bazeje - pav. dabar mokslininkas gaunantis kokio nors ES fondo finansavima turi sumoketi 30%+27% mokesciu valstybei. Taippat butinas tarptautinis bendradarbiavimas, kuris turetu buti skatinamas, kad Lietuvos mokslininkai galetu realiai konkuruoti su kitais ES mokslininkais del finansu. is kitos puses, jegu finansavimas butu tik pagal konkursus, mokslininkams praktiskai neliktu laiko daryt mokslui, visa laika "suestu" paraisku pildymas, formalumu iforminimas, o po to visu ataskaitu rasymas. Mokslas tai ne griovio kasimas, kur lengvai gali pamatuot kas gilesni ir ilgesni iskase. Todel turi buti ir pastovus nenutrukstantis valstybes finansavimas mokslo institutams, kurie sudarytu salygas ir skatintu mokslines grupes konkursams laimeti.

Iš komandinės-planinės sistemos paveldėjome ir norą pamatuoti tai, kas ką padarė: kitų būdų objektyviai įvertinti sukurtą pridėtinę vertę tada nebuvo. Ir dabar tą darome: skaičiuojame kiek per metus parašėme straipsnių ir pagal tai dalinamės pinigus. Crazy. Valstybė neturėtų sukti sau galvos apie tai, kuris mokslininkas yra vertesnis. Tai gali pasakyti tik patys mokslininkai ir ne bet kokie - tik tos pačios srities specialistai. Kaip man jaustis, jei arčiausiai esantis žmogus ką nors protingo galintis pasakyti apie mano darbą sėdi Grenoblyje, o mano mokslinius rezultatus vertina kažkokia kvalifikacinė komisija, kuri net neperskaito nė vieno mano straipsnio? Nematau problemų dėl mokesčių: visi juos mokame, ir už tai gauname socialines garantijas (beje, iš gautų pagal sutartis pinigų mokesčiams išeina apie 50%, su Sodros įmokomis). O tarptautinis bendradarbiavimas kol kas turi vienintelę prasmę: pritraukti užsienio ekspertus, kad jie iš vienos pusės "užvestų" ant kelio kažko siekiančius, o iš kitos pusės - solidžiai įvertintų tuos, kurie per gerai apie save galvoja.

Zmogus rasantis apie pagyvenusius profesorius ir docentus matyt nelabai susipazines su mokslo ir studiju organizavimu. Tai nera greitai išmokstamas darbas, vienas svarbiausiu ypatumu - reikalinga moksliniu tyrimu, destymo patirtis, ir is universiteto suolo, kad ir labai gabus, jaunas......moksliniu tyrimu, profesionaliai tikrai neatliks.... Moksle, kaip niekur kitur, turi buti skirtingu kartu atstovu, jauni turi "augti" salia profesoriu:)

1. Išvardinkite 5 šalis (iš jų 2 ES), kurios uždarinėja universitetus. Ar nenuskambėtų Lietuva per pasaulį kaip chunveibinų kraštas? 2. Ar 0,6-0,7% BVP Lietuvos universitetams iš biudžeto užtenka? 3. JAV, Kanada ir Koreja aukštajam mokslui skiria 2,7% BVP (iš įvairių šaltinių); Kinija moksliniams tyrimams jau skiria 1,5 % BVP; Lietuva 0,7. Kaip ir kuo mes su jomis konkuruosime be mokslo ir studijų? O gal privačių lėšų kas nors suneš į mokslą ir studijas 2 miljardus Lt? 4. Kur dėsis jaunimas nepatekęs į universitetus ir kolegijas? Į užsienį arba į kalėįjimą? 5. Kodėl uždarius dalį universitetų nors truputį pagerės likusių finansavimas ir pakils studijų lygis? Kokioje šalyje taip buvo padaryta ir gavosi teigiamas rezultatas? Bronius Kaulakys

Jaunimas kur dėsis ? Į profkes kur dar ten tvarka reik daryt. Vsi teik dauguma diplomuot studentų po studijų eina dirbt techninio, rutininio darbo. O ne prok jektuot, vadovaut...

KAs pagerės uždarius dalį univerų ? Su tokių pat biūdžetu vienam universitetuj teks daugiau lėšų . Manau akivaizdu .

Anonymous, esi pats tikriausias "ekspertas". Pratesdamas tavo minti, sakyciau - kam uzdaryti puse? Uzdarykim visus. Studentai tegul stoja i Oksforda ir Sorbona. Ir sventai tikekim, kad jie i ES Ciukcija - Lietuva - sugris. Jei rimtai, tai visi "seni destytojai" jau seniai pensijoj, po 2000-2001 m. mazinimu ju neliko nei vieno (dirbu institute ir universitete, neskaitant dar poros tarptautiniu projektu - tikrai zinau). Dirba vidutine karta, kuriai iki pensijos 10-20 metu. Jaunesnieji is ju iesko galimybiu iseiti i privatu sektoriu (tai tie, kurie dar neisejo). Vyresnieji, kuriems iseiti per velu, bando ugdyti pamaina is tu "visisku durniu", kurie dabar gauna diplomus. Apie pamaina - is keliasdesimties studentu, kuriems vadovavau per paskutinius 10 metu - VISI protingiausi dirba uzsienyje pagal specialybe. Vidutiniokai - uzsienyje ne (ar nevisai) pagal specialybe arba LT privaciam sektoriuje daugmaz pagal specialybe. Tinginiai ir ziopliai - dalis instituose ar universitetuose (nes kitur negavo darbo) pagal specialybe arba LT privaciam sektoriuje ne pagal specialybe. Taigi, su tokiais mokslininku atlyginimais, kaip dabar - po 10-20 metu nezinau kas darys moksla LT universitetuose ir institutuose. Turbut bulgarai ir Rumunijos cigonai. Tiesa, gal Turkija jau bus ES - gal ju universitetu tinginiai ir ziopliai, negave darbo savo saly, atvaziuos musu gelbet... O gal as per didelis optimistas?

As gi ir siulau: jeigu finansavimas 12 vnt. uzdarom 8 universitetus, likusiems keturiems finansavimas trigubeja, be to priemima sumazinam 60 proc., t.y. durniai tegul eina i kolegijas

Kaip jus manote ar jus asmeniskai duotum pinigu kam nors siaip, kadangi jis sako , kad jam truksta? Tikrai neduotum. Ar jus duotum pinigu tu paciu "pliteliu"klojikui, jei tas gyvenime tu pliteliu neklojo? Yra variantu, bet greiciausiai ne. Problema yra tame , kad pinigus dar reikia TEISINGAI panaudoti. Turiu omenyje nepaleisti vejais. Man atrodo, kad lietuvos mokslas, del per ilgai uzsitesusio "laukimo" periodo prarado dinamizma. Nugrimzti i duobe pavyko greit, issikapanuoti greit nepavyks. Juo labiau nepavyks issikapanuoti visiems masiskai. Tai nereiskia , kad as palaikau ideja uzdaryti 2/3 universitetu, tai reiskia kad reiketu bent pradziai isstumti keleta. Kad mokslininkai vazuoja dirbti i uzsieni gerai, nes Lietuvoje mazai "karsto" mokslo. Jeigu nors nedidelis procentas gryztu, butu labai teigiamas rezultatas. Ir nesvarbu ar i moksline institucija ar i komercine imone, diegiancia modernias technologijas ar, darancia tyrimus, svarbu kad smegenis butu patirtimi nenunuoditos. Patirtis daugumai sako , kad nieko gero nebus, galima laukti tik stebuklo is virsaus. Sita supuvusia psichologine nuostata skiepijama jaunimui.(Kai mano dukra vaziavo i uzsieni pakomentavo, kad jos universitete aplinka beviltiska visais poziuriais). Tas procesas yra labai ilgas ir jeigu blogiau arba geriau darbo nesuplanuoti gali baigtis fiasko. Vienareiksmisku receptu nera, bet aisku tik tiek, kad proverzi padarys zmones. Tai bus jauni zmones, ir neprarade tempo "seniai".

Aišku, kad ne tik piniguose reikalas. Bet be pinigų tikrai nieko iš viso negalima padaryti. Net Stalinas su Berija nesugebėjo - mokėjo mokslininkams ir dėstytojams didelius atlyginimus, teikė privilegijas, mokslas buvo platus ir įvairus, MA institutuose buvo galima dirbti beveik ką nori, jau vidurinėse buvo stipriai mokoma tiksliųjų mokslų ir t.t. Ir visa tai beveik tik tam, kad laimėtų ginklavimosi varžybas. O jeigu norime būti moderni ir konkurencinga valstybė, tai švietimas, studijos ir mokslas turi būti tik masinis. Kaip Pietryčių tigrai pradėjo nuo masinio švietimo. Priešingybė daugumai Afrikos valstybių, kur mokslas yra tik elitui. Ten irgi yra aukšto lygio centriukų, bet klesti korupcija ir nėra progreso. O jeigu žinote, kaip su mažomis lėšomis galima užtikrinti studijas ir mokslą, tai būtinai užpatentuokit. Jeigu pavyktų padidinti mokslinių tyrimų ir/arba studijų efektyvumą nors keletu procentų - pasaulio mastu būtų dešimtys milijardų - Nobelio premija ir tapimas milijardieriumi - užtikrinta! Bronius Kaulakys

Mintis buvo labai paprasta: pinigus reikia paimti - aktiviai paimti. Ir tam , kad juos paimti salygu yra. Visiems neuzteks tik biudzetiniu pinigu. Jieskokime kitu pinigu. Del atlyginimu. Uz kiek parsiudodi - uz tiek perka. Siltnamio salygu mokslui galima reikalauti tik labai turtingoje salyje. Kai yra lesu trukumas, finansuoti reikia taikomosius tyrimus , kurie stiprina ekonomika. Svietimas irgi turi atsizvelgti pimoje eileje i verslo poreikius. Dabar verslininkai rekte reikia, kad jiems truksta kvalifikuotu darbuotoju. Tai ko gi moko studentus, jeigu jie neigauna kvalifikacijos, kuri turi paklausa? As nerasiai apie "mazas lesas". As parasiau, kad asmeniskai neduociau cento uz tuscius lozungus. Biudzeta dalina normalus protingi zmones ir manau, kad jiems rupi, kaip tie pinigai panaudojami. Musu uzdavinis parodyti, kad tie pinigai, kurie skyriami mokslui, panaudojami racionaliai. Tai nera paprasta, bet to reikia ismokti. Ismokti ir dar karta ismokti. Kai bendrauju su kolegomis is Lietuvos, dirbanciais profesoriais Europos ir Siaures Amerikos Universitetose pastoviai girdi kaip jie jiesko finansavimo. Jiesko aktiviai, jiesko pastoviai. Kaip pasake vienas investiciju specialistas: "Pinigu yra!" Kaip padaryti , kad visi suprastu , kaip juos gauti ir isduoti verta pinigu rezultata as recepto nezinau. Todel i Nobelio premija nepretenduoju. Maza to man visai nerupi kitu saliu pavizdziai. Pirmoje vietoje turi buti sveikas protas. Bukime kurybiski. O patirtis yra nevaisinga. Tai jau seniai pastebeta ir ne mano mintis. Man atrodo dar von Hoethe tai parase "Faust'e" P.S. Planuoju isijungti i Lietuvos mokslininku gretas. Nezinau kaip pavyks, bet zinau , kad bus sunku nes aplink bus zmones. O juos pakeisti labai sudetinga. AM

o tik po to liekis į mokslininkų gretas....

Zmones, kurie nori mane matyti dirbanti ju institucijos ( ir Lietuvos mokslo) labui, mane supranta.

"Kai yra lesu trukumas, finansuoti reikia taikomosius tyrimus , kurie stiprina ekonomika." AM (jieskokime racionaliu minciu) Noriu pastebeti, kad visi taikomieji mokslai remiasi fundamentiniu mokslu pasiekimais. Labai trumparegiskas poziuris - mesti visas lesas taikomiesiems mokslams. Sunaikinkime fundamentiniu mokslu baze ir taikomieji po keleto metu issikveps, nes daugelyje mokslo sriciu jie kaip tik ir minta "fundamentalistu" pasiekimais. Kitas aspektas - taikomuju mokslo sriciu mokslininkai turi daugiau galimybiu pritraukti lesu savo tyrimams is salies. Tai daugiau liecia inzinerinius ir technologinius mokslus. Manau ir siandien siu mokslu atstovai isgyvena ne blogiausius laikus. Kita labai opi problema - finansavimas darbo priemoniu, aparaturos isigijimui. Neturint tinkamu darbo priemoniu neverta tiketis geru rezultatu net ir is protingiausiu mokslininku. Ir nesvarbu kokius mokslus jie vysto - fundamentinius ar taikomuosius. Sioje srityje deje esame dar akmens amziuje. D.K.

To D.K. Labai teisingai pastebeta - "visi taikomieji mokslai remiasi fundamentiniu mokslu pasiekimais". Bet yra ir atbulinis rysys fundamentiniai mokslai pasuka ten kur susiduriama su praktinem problemom. Tas veiklas - fundamentinius tyrimus ir taikomosius tyrimus, galima ir reikia sekmingai suderinti. "Parsidavus" praktiniam kontraktui ir aparaturai galima uzsidirbti ir Fundamentikai. O jeigu dar gerai pasireklamuoti, po to ir biudzetiniu lesu grinai fundamentikai galima dasidurti. Man atrodo, kad prasydami lesu viskam, mes bandome nepastebeti, kad valstybes biudzetas yra rybotas. Plyginkime su seimos biudzetu. Seima nori tureti buta(nama), atomobili, keliauti, madingai apsirengti... Bet seimos biudzetas siuo metu leidzia, pav., nusipirkti automobili ir apsirengti, arba keliauti, padaryti pima inasa uz buta, arba... Apsvarscius ka daryti, ir padaromas sprendimas atideti, pav. keliones ir automobili ateiciai ir pirkti buta. Labai praktinis sprendimas. Ta pati logika turi veikti ir finansuojant moksla. Cia ir prasideda musu vaidmuo. Mes turime padeti apsispresti kas siuo metu mokslui yra "namas". O "keliones ir "automobilis" bus ateites uzdavinys. AM

"Vienareiksmisku receptu nera, bet aisku tik tiek, kad proverzi padarys zmones. Tai bus jauni zmones, ir neprarade tempo "seniai". " Idomi mintis, ir isdalies teisinga, tuom kad proverzi darys zmones. Taciau proverzi turi/gali "suzadinti" valstybe. As pritarciau p. Kaulakiui, kad finansavimas yra butina, bet beabejo ne pakankama salyga, kad Lietuvos mokslas sekmingai vystytusi. Nes kol nera pakankamo finansavimo jokie jauni (ar perspektyvus, bet nebutinai jauni) zmones i mokslo sistema neis daryti proverzio, nes jie turi ir uz kazka seima maitinti ir panasiai. Kad tie aktyvus jauni ir stiprus zmones griztu, reikia kibirksties , kuria gali iziebti tik valstybe - juk kad ir koks "kietas" lyderis bebutu zmogus, kad kazka nuveikti visuomeneje (ar sistemoje, siuo atveju moksle) reikia kritines mases blaiviai mastanciu, ir ji palaikanciu, zmoniu. Didziausia galia sutelkti tokius zmones moksle turi valstybe - vyriausybe ,seimas. Irankiai - fiansavimas ir moralinis valstybes palaikymas, poziurio i moksla ir svietima pasikeitimas apskritai (beje nemanau kad mazesne reiksme nei finansavimas turi sitas irankis). Turiu galvoj poziurio pasikeitimas ne i dabar valdancius ar moksle veikiancius zmones, bet poziuris i pacia sfera i pacia profesija apskritai, jos reiksme valstybei. Beabejo, gali ir zmones bandyti tai daryti, t.y. sutelkti ta kritine mase veikianciu zmoniu, taciau manau tai pavieniams zmonems kainuos ypatingai daug nervu sveikatos ir laiko, ir atvirai sakant netikeciau labai teigiamais rezultatais. Be to mokslas, ypac fundamentalus mokslas, (ir tuo paciu svietimas bei mokymas) pati kaip sritis, turi tokia savybe, kad kibirkstele tiek finansine, tiek moraline dazniausiai inspiruoja valstybe, ka ir istorija patvirtina. Nes si sritis, ypac fundamentinis mokslas, nenesa greitu rezultatu - tai yra ilgo laikotarpio klausimas. O joks verslas, jokie pavieniai zmones ar ju grupes, taip toli strategiskai i prieki retai kada sau gali leisti ziureti, matyti, spresti tokius tolimus klausimus, nes tiesiog turi isgyventi siandien. Zmoniu, organizaciju gyvavimas kaip pavieniu dariniu yra trumpesnis nei valstybes. To pasekoje, kas valstybeje yra siandien, kitiems socialiniams dariniams, (zmonems, organizacijoms) yra trumpalaikiai tikslai, kas yra valstybei trumpalaikiai tikslai kitiems dariniams ilglaikiai, o kas valstybes ilgalaikia tikslai ... tiek zmones, imones negyvuoja dazniausiai, ir jiems tia nerupi. Vygintas Jankus, studentas

pirma be klaidų rašyt išmok

Jeigu klaidos tik rasyboje - tai ne pati didziausia problema. Is angliskai snekanciu (rasanciu) kolegu niekad neisgirdau tokiu priekaistu, nors tikrai nesu sventas. Prisipazinsiu nesimokiau lietuviskoje mokykloje ir lietuviu kalba nera gymtoji. Bet ar mano asmenybe aptarinejama? Kalbama apie mokslo finansavima. Ir apie jo padidinima. O tam , kad jisai padidetu reikia padeti nemazai pastangu. Ir pirmoje eileje pamatyti savo asmeniskus trukumus ir privalumus. Kiekvienas asmeniskai turi prisideti prie to , kad gauti sau (savo grupei, laboratorijai, katedrai, institutui...)pinigu. Reikia aiskiai suvokti, kad pinigu valdytojai uz isdalintas lesas atsiskaito. Taigi jiems reikia padeti pasigirti, kad jie gerai paskyrste. Jie turi tureti "pavizdiniu" projektu, kad girtis pries valdzia, Europa, pries Lietuvos piliecius. AM

Aišku, gražu, kai rašoma tvarkingai ir be klaidų. Aš gerbiu savo kalbą ir siekiu ją kiek įmanoma tobuliau įvaldyti, bet tai jau kiekvieno asmeninis reikalas. Jei asmuo ir šiaip nelituvis, bet gana gerai kalba lietuviškai - jau pagirtina. o dabar apie mokslą... Pati šiuo metu studijuoju universitete... Nuoširdžiai pakraupstu kai kuriais "dėstytojais". Kodėl kabutėse? Nes atėjimas ir perskaitymas medžiagos iš paruoštų lapų, mano manymu, nėra dėstymas... taip dėstyti ir aš sugebėčiau iš vakaro panaršiusi google ar pan... Dar labiau kartais pakraupstu apsidairiusi auditorijoje ir pamačiusi, su kokiais žmonėmis sėdžiu... daliai jų tikrai ne vietą aukštojoje mokslo institucijoje... dalis jų net į kolegijas neturėtų pretenduoti! Mano draugas dažnai pyksta, kad koks informatikas iš KTU, realiai nemokėdamas net Windows suinstaliuoti ir šiaip tik knygose išdėstytus atvejus sausai žinantis, gauna tokias darbo vietas, kuriose nė pats nesupranta ką veikia, bet jaučiasi dids... tuo tarpu kitas asmuo, galbūt prasčiau besimokęs, nemažai vietų savamokslis, bet išmanatis oi kiek daugiau nei KTU informatikėlis (neįsižeiskit iš KTU, nes taikoma tikrai nevisiems ;-)) nepasieks tiek daug. Žinoma, galima kaltinti savamokslį, kad nestojo į universitetą, kad pats kaltas, bet juk dažnam būna aišku, kad nemažai to, ko moko universitetuose praktikoje... na, nelabai jau ir reikia... Taigi aukštojo mokslo problema slypi ne vien finansavimuose, bet labai dažnai ir nesubalansuotose naujovėms mokymo programose... Išeini iš universiteto su diplomu rankose ir supranti, kad didžioji dalis to, ką mokeisi jau... pasenę ir už borto... Modernumo, tamstos, modernumo mums reikia. Ir NORO! Bus noras, gausim ir lėšų, ir permainų... L.Z.

Pusė universitetų uždaryti
Sumažinti studentų skaičių
remti kolegijas ir profkes
Į universitetus stos tik motivuoti studentai.

Valdžios variantas:
Padarėm diplomą būtinybe. Apmokestinam diplomą ir turim puikų verslą kai tokia paklausa. Pinigėliai kaip Lietuvoje įprasta per visokias struktūras "nubyra" ir situacija pagerėja tik truputi.
Motivuoti išvažiuoja. Nelieka mokslo paklausos, o tik "diplomo" paklausa ir dėstytojai pasiduoda jai. Juk geras dėstytojas turi atsižvelgti į esamą situaciją(naujoves) ir studentus nes kitaip universitetas taps nepopuliarus(paklausa sumažės) ;) verslas, verslas...