Lituanistika – kaip duona kasdienė. Kalbininkui profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 80

Lietuviškos spaudos atgavimo 100-metį Lietuvos mokslų akademijos nariai užbaigė simboliškai – prieš pat Kalėdas paminėtos žymiojo kalbininko Kazimiero Būgos 125-osios gimimo metines. Ne mažiau įspūdingai pradėjo ir naujuosius 2005-uosius metus: sausio 4a-ąją pagerbtas vienas ryškiausių šiandienos mūsų kalbininkų akad. Zigmas Zinkevičius, kuriam tą dieną sukako 80 metų.

Prof. Zigmą Zinkevičių su 80-mečiu sveikina giminės

Mokslas dar sugeba vienyti žmones

Ši įspūdinga šventė, nors ir vyko Lietuvos MA Didžiojoje salėje, toli peržengė šios mokslo šventovės sienas. Pirmiausia tai buvo visos plačios Zinkevičių giminės ir kalbininko tėviškėnų, ukmergiečių šventė. Pagaliau Ukmergės gimnazijos klasės, iš kurios išėjo net penki profesoriai, šventė. Negana to, kalbininką sveikino tokia daugybė žmonių, susirinkusių iš įvairių Lietuvos miestų ir vietovių, kad kiekvienas to įvykio dalyvis tikriausiai pagalvojo: jei taip mylime ir gerbiame savo kalbininką, tai tikrai galime būti ramūs dėl lietuvių kalbos ateities. Tarp sveikintojų, aišku, buvo daug profesoriaus  mokinių ir bendražygių, mokytojų bei švietimo veiklos Vilniaus apskrityje organizatorių, taip pat ir maža ką bendro su lituanistika ar kalbos mokslu turinčių asmenų. Visus tą dieną vienijo jubiliato asmenybė, kurios svarbą tautai tokią dieną pajunti giliau ir aiškiau, negu kasdienybėje.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos klasės draugą prof. Zigmą Zinkevičių sveikina prof. Romualdas Baltrušis

 Diegiamas paskirstytųjų skaičiavimų tinklas

Praėjusių metų gruodžio 17 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Skaičiavimo centro, Kauno technologijos tniversiteto Informacinių technologijų plėtros instituto ir UAB BGM specialistų pastangomis buvo sujungti į skirtinius kompiuterių grupių („klasterių“) paskirstytųjų skaičiavimų tinklą (GRID). Toks tinklas pasaulyje ir senajame žemyne nėra naujiena, tačiau Lietuvoje šis įvykis galėtų būti minimas kaip naujo reiškinio pradžia mūsų šalies mokslo ir technikos raidoje. 

Kas yra GRID

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai reikalauja milžiniškos apimties skaičiavimų, ir juos galima atlikti tik panaudojant lygiagrečiųjų arba paskirstytųjų skaičiavimų technologijas. Pavyzdžiu gali būti baltymų šifravimas, elementariųjų dalelių judėjimo skaičiavimas, skaitmeninių atvaizdų apdorojimas, laivų, automobilių, kosminių aparatų, aplinkos ekosistemų ir technologinių procesų modeliavimas, orų prognozavimas, biocheminių medžiagų, vaistų kūrimas ir panašiai. 

GRID tinklai – tai sujungti skaičiavimo ištekliai kai įvairių tipų procesorių, duomenų saugyklų, programinės ar šalutinės įrangos visuma, panaudojama didelės apimties skaičiavimams atlikti. GRID tinkle naudojami kompiuterių ištekliai bei jų skaičiuojamoji galia gali būti išsibarstę po visą pasaulį, o išteklių valdymas ir monitoringas atliekamas virtualiose organizacijose.

Kai kurių tinklų pavadinimai (EUROGRID, NORDUGRID, CROSSGRID, GLOBUS, WESTGRID) rodo tyrimų mastą ir paplitimą. Artimiausiu metu Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) iniciatyva rengiamasi išplėsti Europoje esančių tinklų pajėgumus. Lietuvos Vyriausybė praėjusių metų lapkričio pradžioje pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo su CERN’u ir tai įpareigoja įkurti ir plėtoti GRID technologijas Lietuvoje. 

GRID žingsniai Lietuvoje

Infrastruktūriniai parengiamieji darbai diegiant GRID Lietuvoje vyksta nebe pirmi metai. Daug nuveikta Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetuose bei kai kuriuose Mokslų akademijos institutuose, kuriuose veikia kompiuterių grupės: Vilniaus Gedimino tachnikos universito (Vilkas), Kauno technologijos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto bei Teorinės fizikos ir astronomijos instituto paskirstytųjų skaičiavimo tinklų grupės, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto bei BGM (Elitas). Greitą tarptinklinį kompiuterinį ryšį užtikrina gerai žinoma LITNET programa.