Lietuvos aukštajam mokslui – iššūkių metas
Šalies universitetuose ir kolegijose mažėjant studentų skaičiui, siūloma jų prisivilioti iš užsienio – daugiausiai iš trečiųjų šalių. Kartu pranešama apie galimą britų aukštųjų mokyklų atėjimą į Lietuvą. Nuogąstaujama, kad šios gali papildomai nuvilioti studentus ir geriausius dėstytojus.
Lietuvos aukštosios mokyklos pasaulio universitetų reitingų lentelėje nepakyla aukščiau septintojo šimtuko, todėl nemažai abiturientų, apeliuodami į geresnę mokslo kokybę, praktiškumą ir pritaikomumą, renkasi studijas užsienyje. Tiesa, oficialioji statistika rodo, kad išvykstančiųjų studijuoti svetur nėra daug, tačiau universitetų ir kolegijų atstovai dar rugsėjį informavo, kad nemenka dalis studentų, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas, studijuoti neatvyko. Spėjama, kad jie pasirinko studijas užsienyje.
Negana to, švietimo ir mokslo ministras pripažino, kad dėl prastėjančių demografinių tendencijų Lietuvoje studijuojančių tėvynainių skaičius toliau tik mažės, todėl pasiūlė būsimų studentų ieškoti užsienyje.
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu vykdomas projektas „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Juo siekiama supažindinti su Lietuvos aukštojo mokslo reforma, sukurti bendrą šalies aukštojo mokslo įvaizdį, pristatyti jo patrauklumą ir kviesti užsienio piliečius ar kitose šalyse gyvenančius lietuvius studijuoti Lietuvoje. Įgyvendinant projektą mūsų šalies aukštojo mokslo perspektyvas siekiama pristatyti Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kinijoje, Ukrainoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Visos tikslinės projekto valstybės (išskyrus paskutinę) yra klasifikuojamos kaip trečiosios šalys, todėl jų piliečiai už studijas Lietuvoje turi mokėti ir negali gauti stipendijų. Tiesa, lietuvių kilmės užsieniečiams, nors ir ne ES piliečiams, taikoma išimtis. ŠMM duomenimis, tokių asmenų per metus būna apie 100–150. Be to, kasmet skiriama finansinė parama į magistrantūros studijas įstojusiems gabiausiems šių šalių piliečiams. Pernai Lietuva rėmė aštuonių studentų iš Ukrainos ir Azerbaidžano studijas. Aukštosios mokyklos savo nuožiūra taip pat priima po keletą užsieniečių, kuriuos atleidžia nuo studijų mokesčio mokėjimo, o konkurso būdu gali priimti iki 10 proc. studentų iš trečiųjų šalių į valstybės finansuojamas doktorantūros studijas. Tačiau, žvelgiant į bendrąją iš tų šalių atvykstančių studentų statistiką, ši parama nėra žymi. Vadinasi, trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje už mokslus vis vien moka daugiau nei mūsų valstybei ar universitetams atsieina jų rėmimas.
Bet materialinė nauda esą nėra vienintelė priežastis, dėl kurios Lietuva viešina savo aukštąjį mokslą. Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės manymu, į Lietuvą kol kas negausiomis stipendijomis viliojami užsienio šalių studentai ilgainiui taps mūsų šalies ambasadoriais svetur. „Be to, dabar didžiausia kova yra dėl protų – dėl idėjų, dėl tų žmonių, kurie gali būti ir inovatyvūs, ir kūrybingi, ypač jei jie čia baigtų doktorantūrą ir dalyvautų bendruose projektuose bei padėtų mums padidinti savo išteklius“, – teigė pašnekovė. Ji pridūrė, kad augantis užsienio studentų skaičius Lietuvoje esą privers universitetus labiau atsiverti įvairovei, o už studijas gebančių susimokėti studentų pritraukimas paskatins aukštąsias mokyklas iš esmės permąstyti savo studijų ir verslo strategijas. „Tai labai didelis impulsas ir universitetui (kai atsiranda kitokių žmonių), universiteto kultūrai. Atsiranda atviresnė universiteto bendruomenė. Tie žmonės įneša naujų vėjų. Jie yra kitokie. O tai visada praturtinta“, – studentų iš trečiųjų šalių pritraukimo naudą aukštajam mokslui aiškino N. Putinaitė.
Puikiai lietuviškai kalbantis afganistanietis Ghulam Rabani Rahmatas teisės studijas VDU rinkosi, nes Lietuvoje gyvena jau 14 metų. Paklaustas, kaip vertina lietuviškosios aukštosios mokyklos studijų kokybę, Ghulam atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis universitetų skelbiasi esą ilgaamžiai ir turį sukaupę daugybę patirties, tačiau iš tiesų tos patirties mažoka. Kita vertus, pašnekovas pripažino, kad ir patys studentai dažnai yra kalti dėl prastos studijų kokybės, nes neatsakingai renkasi studijų kryptį. „Kartais studentai renkasi studijas, kurios yra populiarios arba gal tai būna tėvų pasirinkimas. (...) Bet jie sėdi paskaitose ir matai, kaip jie net nesupranta, apie ką kalbama“, – padėtį apibūdino jis. Ghulam skeptiškai įvertino savo galimybes įsidarbinti pagal specialybę Lietuvoje – pirmiausiai dėl to, kad neturi Lietuvos pilietybės, bet kartu ir dėl to, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose gaunamos žinios ne visada yra adekvačiai pritaikomos praktikoje. Vis dėlto jis teigia įgysiąs papildomo supratimo bei įgūdžių ir tą vertina kaip privalumą.
Kur kas perspektyviau savo galimybes įvertino gruzinė Mariam, studijuojanti dizainą. Jos apsisprendimą studijuoti Lietuvoje lėmė čia mokslus baigusios sesers įspūdžiai ir mūsų šalyje turimi draugai. Ji taip pat susiviliojo paskelbta informacija, esą VGTU architektūros studijos patenka į Europos geriausiųjų dešimtuką. Tiesa, kurį laiką pasimokiusi Lietuvoje, Mariam studijų kokybę įvertino vidutiniškai, tačiau teigė, kad tai yra nebloga bakalauro studijų pradžia. Ji džiaugėsi galėdama studijuoti Lietuvoje, nes per čia esą atsiveria keliai ir į kitas ES šalis. „Aš žinau, kad turiu gerą pagrindą ir noriu gauti stipendiją tolesniam mokslui kitose ES šalyse. Aš manau, kad man pavyks. Jei ką, aš čia galėčiau tęsti studijas ir studijuoti magistrantūrą“, – teigė ji. VU studijuojantis turkas Burcu Caglayan taip pat džiaugėsi galimybe įgyti išsilavinimą ES šalyje, tačiau dar negalėjo įvardyti, kokių perspektyvų tikisi.
Kol Lietuvos universitetai ir kolegijos bando ieškoti studentų užsienyje, netyla kalbos apie į Lietuvą galbūt ateinančius britų universitetus. Nors dar nėra patvirtinta, kurios aukštojo mokslo įstaigos svarsto apie tokią galimybę, Lietuvos rektoriai jau suskubo išreikšti nuogąstavimus, esą britų universitetai nuvilios ne tik studentus, bet ir geriausius šalies dėstytojus. Tikėtina, kad tokiu atveju suprastėtų studijų kokybė lietuviškose aukštosiose mokyklose ir joms taptų sunkiau konkuruoti ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl trečiųjų šalių studentų.
Tačiau Ghulam nelinkęs su tuo sutikti. Jis teigia, kad rinktųsi studijas lietuviškoje aukštojoje mokykloje, nes mano, kad studijų kokybės prasme užsienio universiteto padalinys nebūtų kuo nors geresnis. Bet jis pripažino, kad užsienio institucijos vardas ir žinomumas neabejotinai patrauktų populiarių mokslų besivaikančius studentus tiek iš Lietuvos, tiek ir iš trečiųjų šalių. Jam iš dalies antrino ir turkas Burcu: „Aš manau, Lietuvoje geriausia rinktis lietuvišką universitetą, o britišką – Jungtinėje Karalystėje.“ Tuo metu Mariam teigė, kad mieliau rinktųsi studijas užsienio universiteto padalinyje Lietuvoje. „Jei žinočiau, kad šalyje veikia užsienio universiteto padalinys, ko gero, rinkčiausi jį, nes čia studijuotų daugiau žmonių iš įvairių pasaulio šalių ir aš galėčiau gauti daugiau patirties. Be to, Lietuvoje dėstytojai beveik nekalba angliškai, todėl užsienio universiteto padalinyje aš galėčiau gauti daugiau informacijos“, – savo pasirinkimą dėstė gruzinė.
Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė N.Putinaitė teigė, kad į Lietuvą ateinantys užsienio universitetai bando ieškoti kompromiso ir bendrų jungtinių projektų su vietinėmis aukštosiomis mokyklomis, o ne steigti savarankiškus padalinius. „Jų (užsienio universitetų – aut. pastaba) tokia nuostata yra, kiek mes bendravome, kad jie nenori čia ateiti, kad sukeltų priešiškumą. Nes jie labai jaučia, jog rinka nėra labai didelė. Todėl jie orientuojasi ir į mūsų kaimynus, greičiau į visą regioną, nes Lietuva jiems vis dėlto per maža. Jie mato dideles perspektyvas, bet jie nori steigti ne savo atskirą filialą, o bendrą universitetinį fakultetą drauge su Lietuvos universitetais, vienu arba keliais“, – sakė pašnekovė. Pasak viceministrės, Lietuvoje toks jungtinis užsienio universitetų atėjimas dar nėra juridiškai išbandytas, tačiau tikėtina, kad sėkmės atveju tokių projektų rastųsi daugiau. „Jei pirmasis bus įsteigtas, tai atsiras ir antras“ – pridūrė N.Putinaitė.
Stringa etikos problemų sprendimas
Tačiau, ko gero, didžiausias iššūkis Lietuvos aukštajam mokslui vis dėlto yra dažni sukčiavimo, nusirašinėjimo ir plagiavimo atvejai bei aukštųjų mokyklų tolerancija jiems, taip pat universitetuose ir kolegijose klestintis nepotizmas. Su tuo sutiko ir Ghulam. Jo manymu, masiniai nusirašinėjimo ir plagiavimo atvejai universitetuose rodo, kad tiek tą darantys studentai, tiek tą toleruojantys universitetai paprasčiausiai nėra pakankamai subrendę aukštajam mokslui.
Siekiant kovoti su šia blogybe pernai Seime buvo pritarta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos steigimui. Ir, nors ši institucija turėjo pradėti veiklą iki 2012 metų sausio 1 dienos, praėjusiais metais Lietuvos mokslo tarybos organizuotame konkurse Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigoms užimti nebuvo pasirinktas nė vienas kandidatas. Šiuo metu konkursas rengiamas pakartotinai. Kol minėta institucija nėra galutinai įsteigta, visi skundai ir klausimai keliauja į ŠMM. Tačiau, pasak N.Putinaitės, neturėdama įgaliojimų šiuos skundus nagrinėti, ministerija paprasčiausiai juos archyvuoja ir laukia, kada galės perduoti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.
Nuorodos: Visas straipsnis atgimimas.lt.