Su Vilniaus pedagoginiu universitetu mane sieja tolimi 1976 metai. Tais metais baigusi vidurinę mokyklą įstojau į tuometinio Pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakulteto Biologijos ir žemės ūkio pagrindų pirmąjį kursą. 1981 metais įgijau biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę, likau dirbti botanikos katedroje, kurioje dirbu iki šiol. Per 34 metus mačiau pedagoginio instituto metamorfozę ir man svarbu, koks tolimesnis likimas ištiks pedagoginio universiteto bendruomenę.

Kadangi darbe praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, tai VPU tapo mano antraisiais namais. Per 34 darbo metus dirbau laborante, asistente, vyr. dėstytoja, lektore, docente, todėl man žinomos ir studijas aptarnaujančio ir pedagoginio personalo problemos. Tai paskatino stoti į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Profesinių sąjungų veikla yra svarbus Lietuvos visuomeninio gyvenimo veiksnys kuriant atvirą demokratinę visuomenę, kurios kiekvienas narys naudojasi darnia socialinių – ekonominių garantijų sistema, teikiančia kiekvienam dirbančiajam tokį darbo užmokestį, darbo sąlygas ir teisines garantijas, kurios užtikrina: gerovę, sveikatą, žmogaus orumą ir profesinę pagarbą.

Socialinės garantijos ir atmosfera

Neišvengiamas bet kokio darbo aspektas yra bendravimas su bendradarbiais. O kur vyksta bendravimas tarp žmonių, ten visada iškyla konfliktų, ginčų ir nesutarimų. Išsiskiria nuomonės vienu ar kitu klausimu, nesutampa požiūriai į vykdomą projektą ar nesutarimo objektu tampa ne visiškai su darbine veikla susiję dalykai.

Su darbu susijęs stresas patiriamas, kai aplinkos reikalavimai viršija darbuotojų sugebėjimą nugalėti jį. Stresas darbe gali turėti rimtos įtakos dirbančiųjų gyvenimui. Stresas nėra liga, bet jei jis stiprus ir užtrunka ilgesnį laiką, jis gali sukelti dvasinę ar fizinę negalią (tokią kaip depresija, nervinį priepuolį ar širdies ligą). Atrodo, kad VPU darbuotojų sveikata yra jų pačių reikalas.

LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje yra numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Kai kurių fakultetų studentai siunčiami į ekspedicijas, mokomąsias praktikas ir kt., kurioms vadovauja dėstytojai. Pavyzdžiui, erkių problema, tačiau VPU neskiria lėšų skiepyti darbuotojus. Dar blogiau, kai dėstytojai privalo instruktuoti išvykstančius studentus darbo saugos klausimais, o kvalifikacijos tam neturi.

Didele dalimi darbo našumas priklauso nuo sveikos atmosferos darbovietėje. Darbinę atmosferą 50-70 procentų lemia vadovavimo stilius, o kitą dalį – kiekvieno iš mūsų geros arba blogos emocijos.

Padalinių vadovai kuria ir valdo vienokią ar kitokią darbo santykių kokybę, t.y. darbuotojų motyvaciją, mikroklimatą, darbuotojų asmeninio pripažinimo ir asmeninio vystimosi perspektyvas bei galimybes. Vadovavimo sėkmė – tai vadovo žinių, įgūdžių ir patirties visuma. Daugelis VPU skyrių savo padalinių vadovus linkę išsiauginti iš geriausiųjų specialistų, bet ne kiekvienas puikus specialistas tampa geru vadovu, nes pakeitus vaidmens poziciją organizacijoje, keičiasi ir visų jos kompetencijų reikalavimai.

Susidariusia sudėtinga situacija dažnai naudojasi daugelis padalinių vadovų, jaučiasi „kunigaikščiais“ ir elgiasi kaip nuosavame dvare, sudaro nepajudinamą savo aplinkos ratą, paskirdami kelis „sidabrinius“ už ištikimybę. Vis dažnesni tampa nepatenkintų darbuotojų gąsdinimai atleidimu iš darbo, nepagrįstu etato dalies mažinimu ar priedo nubraukimu. Kai kuriuose padaliniuose vadovams stinga vadybos kompetencijos, deramai neorganizuoja padalinio darbo, jį palieka savieigai, tačiau prisidengę padalinio vardu, nepamiršta savo asmeninių interesų.

Elementarios informacijos stoka

Pokyčiai, vykstantys reformuojant aukštąjį mokslą, verčia daugumą darbuotojų susirūpinti universiteto, o taip pat ir savo ateitimi. Padaliniuose nuotaikos vis blogėja, didėja konkurencija, gausėja apkalbų, jaučiama baimė prarasti darbo vietą. Šią situaciją sunkina ir informacijos stoka apie vykstančius arba numatomus  pokyčius VPU. Universiteto statuto 72 str. ir kt. minima, kad  padaliniai savo veikloje vadovaujasi Senato patvirtintais nuostatais ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklėmis. VPU svetainėje nepavyko rasti nei Senato nutarimų, nei vidaus tvarkos taisyklių. Tai kaip darbuotojai gali jų laikytis, jeigu jie nežinomi? Atrodo, kad visų dirbančiųjų biudžetinėje įstaigoje teisės turėtų būti lygios, tačiau kodėl vieniems universiteto darbuotojams remontuojami žinybiniai butai universiteto lėšomis, o kiti juos turi remontuoti savo lėšomis? O gal aš neteisi? Gal Universiteto biudžetas pasipildė keliolika tūkstančių litų? Manau, kad tai tik nežinojimo pasekmė ir informacijos stoka.Arba, kodėl vieniems komandiruotės yra apmokomos, o kiti į konferencijas vyksta savo lėšomis? Gal aš vėl ko nors nežinau ir yra komandiruočių skyrimo ir apskaitos kriterijai? Gal klaidžioja tiesa kur nors universiteto koridoriuose?

Dar didesnis paslapties šydas gaubia Universiteto reorganizaciją. Reorganizacija neišvengiama. Neaiški ateitis kelia darbuotojams nerimą, neužtikrintumą ateitimi, o tai trukdo konstruktyviai dirbti, susitelkti esamoms problemoms spręsti. VPU Statute numatoma, bet ar šito laikomasi?:Senato nariai renkami fakultetu (jiems prilygintu padaliniu) visuotiniuosedarbuotoju, turinčių mokslo laipsnius ir (ar) pedagoginius vardus, susirinkimuose. Senato nariai kiekvienais metais už savo veikla atsiskaito juos rinkusiu darbuotoju visuotiniuose susirinkimuose.Fakulteto taryba  kartą per metus atsiskaito fakulteto akademinei bendruomenei visuotiniame susirinkime;Dekanas viešai skelbia ir teikia tarybai metines fakulteto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų samatas bei jų vykdymo ataskąKatedrai vadovauja vedėjas, kuris organizuoja ir koordinuoja katedros darbuotojųakademinę ir mokslinę veiklą, veikia katedros vardu, jai atstovauja, atsako už katedraipriskirtų materialinių išteklių tikslingą panaudojimą ir kasmet atsiskaito katedroje ir fakulteto taryboje už katedros veiklą.

Darbuotojai turi teisę į informavimą ir konsultavimą (DK 47 str.). Darbuotojų atstovai turi teisę gauti informaciją iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį (DK 22 str.).

Darbo krūvio skirstymas 

Aukštųjų mokyklų darbuotojų perspektyvas priėmus Mokslo ir studijų įstatymą iš esmės būtų galima nusakyti dviem žodžiais – jos neaiškios. Darbuotojų laukia liūdnos dienos, nes darbo krūvis padidės, už tą patį atlyginimą teks dirbti gerokai daugiau arba mažės atlyginimai. Norint išlaikyti aukštąsias mokyklas bus taupoma darbuotojų sąskaita. Vienam dėstytojui teks daugiau studentų, o ūkio, administracijos, administracinio – techninio personalo darbuotojų skaičius bus mažinamas, jų atliekamas darbas bus pakeičiamas perkamomis paslaugomis.

Bloga ir VPU dėstytojų padėtis.. Jiems kraunami visokie darbai, už kuriuos neatlyginama. Prieš kelis metus per atostogas visi buvo verčiami dirbti AIS informacinėje sistemoje, kuri dabar neveikia, dar anksčiau vertė ruošti kursą nuotolinėms studijoms, kurios dabar niekam nereikalingos ir mažai kur naudojamos. Kodėl darbai lieka nebaigti?  Kas prisiims atsakomybę už daug darbo pareikalavusius, bet nebaigtus projektus? Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. (DK 119 str.).

Dėstytojai ir mokslininkai dirba pagal terminuotą darbo sutartį, todėl neturi daugelio socialinių garantijų. Pasibaigus sutarties laikui negali būti tikri, kad naujai kadencijai bus skelbiamas konkursas. Didinami pedagoginio darbo krūviai, suabsoliutinami sklaidos reikalavimai.

Dėstytojų darbo sutartyje yra numatyta penkių darbo dienų savaitė, tačiau konsultaciniai punktai organizuojami šeštadieniais, mokomosios praktikos šeštadieniais, sekmadieniais ir net švenčių dienomis. Už darbą poilsio arba švenčių dienomis, jei jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba, darbuotojo pageidavimu, kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų (DK 194 str.). Šis darbo kodekso straipsnis taikomas labai retai.

Darbo krūvis padaliniuose skirstomas nesitariant su akademine bendruomene, todėl vieni dirba daug, o kitiems užtenka perskaityti tik 30 auditorinių valandų per metus. Reikalavimuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms ir per kadenciją užimti skelbiama: dalyvavo studijų procese ir skaitė ne mažiau kaip 30 auditorinių valandų paskaitų per metus; Kyla klausimas, o kas kitas paskaitas skaitys? Gal mažiau artimi vadovų aplinkai savanoriai? Kodėl viešai neskelbiami darbo krūviai ir mokami priedai?

Apie apkarpytas algas

Sunkmetis apkarpė algas ir retsykiais žmoniškumą, sumažino kolegų gretas. Saugumas - kiekvieno žmogaus pagrindinis poreikis. Gyvename kapitalizmo sąlygomis, kai reikia pačiam save apginti. Darbas ir už jį gaunamas atlygis užtikrina arba ne, gyvenimo gerovę. Didžiąją gyvenimo dalį paskiriame profesiniams siekiams ir darbui. Ar Jūs saugiai jaučiatės savo darbovietėje, ar nepatiriate psichologinio spaudimo, ignoravimo bei gaunate atitinkamą atlygį už turimą kvalifikaciją ir įdėtas pastangas? Nepamirškite, valdžia ATĖMĖ, ATIMA, ATIMS. Ji tiesiog pamiršo kaip gyvena paprasti darbuotojai ir dažnai jiems skiria atlyginimų bado dietą. Visų universiteto darbuotojų darbo atlygį nustato dvi – Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlygio koeficientas buvo nors nepakankamai, bet keliamas.

Kitokia situacija susidarė studijas aptarnaujančiam personalui. Jie liko nuskriausti dvigubai – Vyriausybės ir universiteto Senato. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511, švietimo ir mokslo, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros ir socialinių įstaigų kitų darbuotojų, taip pat kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai buvo nustatyti ir nekito iki šiol. Nutarime patvirtinti koeficientai turi tam tikras ribas. Darbuotojams, įgijusiems aukštąjį  universitetinį  išsilavinimą, koeficientą galima skirti nuo 6,56 iki 11,4. VPU Senato nutarimu buvo skirti minimalūs koeficientai, kadangi tai menkas uždarbis, tai padalinio vadovai skiria priedą ar priemoką. Tai ydinga patirtis, sukelia dviprasmybes, nes priedu skirstyme nedalyvauja bendruomenė. O kai jau šitaip yra, tuomet mūsų „kunigaikščiai“ nesivaržydami skatina tik „geruosius“, t.y. sau artimus žmones..

Stokite į profesinę sąjungą

Matydama socialinę nelygybę darbe ir norėdama išreikšti savo pilietinę valią įstojau į profesinę sąjungą. Profesinė sąjunga tai VIENINTELĖ nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, kuri rūpinasi dirbančio žmogaus gerove, tai dirbančiųjų asmenų susivienijimas bendram tikslui siekti.

Pagrindinis tikslas, dėl ko dirbantieji jungiasi į profesines sąjungas, yra demokratiniais metodais atstovauti ir ginti savo interesus, santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, darbo ir poilsio laiko, saugaus darbo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei kitose svarbiose ekonominėse - socialinėse srityse.

Mes dar visai jauna profesinė sąjunga, kuri buvo atkurta daugiau nei prieš tris metus.

2007 metų lapkričio mėn. 09 dieną įkurtas Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinų sąjungų susivienijimas (LAMPSS), tarp kurios narių yra ir Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojų profesinė sąjunga. Taip pat esame Lietuvos švietimo ir mokslo federacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nariai.

Profesinės sąjungos nariais gali būti visi Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojai, taip pat padalinių, fakultetų ir institutų administracijos darbuotojai bei vadovai.

Gaila, kad kai kuriems iš mūsų nesvarbi Universiteto ateitis. Ne kartą teko girdėti sakant „O man jau tas pats“. O man ne! Man rūpi mūsų ateitis! Vienas lauke ne karys, o kai mūsų daug – tai jėga, kuri gali priversti darbdavius lakytis LR konstitucijos, Darbo kodekso, Švietimo ir mokslo įstatymo, Universiteto statuto.

Visus besidominčius bei neabejingus profesinės sąjungos veiklai kviečiame prisijungti ir aktyviai dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Stojimo į profesinę sąjungą bei kitais klausimais galima kreiptis į VPU profesinės sąjungos pirmininkę Giedrę Kmitienę

Tel. pasiteirauti: 869804732

El. paštas: giedrekmitiene@vpu.lt, giedrekm@gmail.com

Giedrė Kmitienė, VPU profesinės sąjungos pirmininkė