Trečiai didžiausiai pagal turimų fondų dydį Lietuvoje mokslų akademijos bibliotekai iškilo grėsmė būti barbariškai sunaikintai, įsitikinęs šios bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius. Tuo tarpu Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis sako, kad biblioteką ir jos fondus siekiama ne naikinti, o padaryti kuo labiau prieinamus visuomenei. Tik prieš keletą savaičių Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vadovas J.Marcinkevičius iš neoficialių šaltinių sužinojo, kad Saulėlydžio komisija, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui dar balandį pasiūlius, jau rudenį rengiasi svarstyti galimybę perkelti prie keturių milijonų saugojimo vienetų artėjančios bibliotekos fondus į senuosius Vilniaus universiteto rūmus ir statomą naują Vilniaus universiteto bibliotekos pastatą Saulėtekio miestelyje. Lietuvoje tik Nacionalinė Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos saugo kiek daugiau knygų, rankraščių ir kitų dokumentų negu Mokslų akademijos biblioteka. „Siūlytume svarstyti galimybę konsoliduoti Vilniaus mieste esančias mokslo bibliotekas. <...> Svarstytina galimybė Mokslų akademijos bibliotekos senuosius leidinius perkelti į VU Centrinę biblioteką, kitus – į MKIC (Nacionalinį atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą – aut. past.)“, – rašoma G.Steponavičiaus pasirašytame laiške, siųstame Valstybės valdymo tobulinimo komisijai, žinomai Saulėlydžio komisijos vardu. Pastarasis cituotas laiško sakinys sukėlė pasipiktinimą Lietuvos mokslo visuomenėje ir bibliotekininkų bendruomenėje, mat niekas suinteresuotųjų grupių apie valdžios ketinamą „galimybę svarstyti“ neinformavo. Juolab kad ši „galimybė svarstyti“ tapo oficialia Saulėlydžio komisijos darbotvarkės dalimi. Profesinė bendruomenė nieko nenutuokė „Nepasitarus su suinteresuotomis grupėmis rašinėti tokius raštus, mano supratimu, yra nerimta“, – kritikos negailėjo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė, Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. „Nežinau, kiek ketinimai uždaryti Lietuvos mokslų akademijos biblioteką yra rimti, bet šis laiškas yra registruotas ir nusiųstas vienintelei institucijai. Nuo balandžio mėnesio, kai buvo išsiųstas šis laiškas, niekas iš suinteresuotųjų nebuvo informuotas, kad Saulėlydžio komisija imasi šio klausimo“, – paklaustas, ar rimtai tarp Mokslų akademijos bibliotekos steigėjų vertinami ketinimai išdalyti bibliotekos fondus, „Atgimimui“ sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas. Pasak jo, mokslo bibliotekų optimizavimo galimybės buvo svarstomos ir ankstesnėje Vyriausybėje, tačiau šiuo atveju dabartinė Vyriausybė pasielgė neapdairiai, sukėlė teisėtą pasipiktinimą, nes visiškai nesitarė su profesine bendruomene. Juolab kad iš bibliotekų sutaupyti dešimčių milijonų neišeitų – tai ne biurokratinės, o kultūrinės institucijos. Šioms institucijoms finansavimas ir taip yra nepakankamas. Tuo tarpu Saulėlydžio komisijos pirmininkas V.Milaknis gautojo rašto nesureikšmino. „Taip, iš tiesų yra gautas laiškas, kuriame pateikta keletas minčių apie mokslo bibliotekų tinklo optimizavimą. Iš tikrųjų mes prašėme visų ministerijų, kad išreikštų visas mintis, kurias jie turi, o mes jau buvome pasiryžę pažiūrėti, kokia yra padėtis valstybėje. Raštas yra gautas, kol kas nereaguota niekaip, išskyrus tai, kad mes apklausėme šiek tiek bibliotekų“, – „Atgimimui“ sakė jis. Patiksliname, kad „Atgimimo“ turimame viešai neskelbiamame laiške pirmiausia yra kalbama apie mokslinių bibliotekų tinklo optimizavimą. Šiam klausimui yra skirta daugiau kaip pusė laiško. Antrojoje laiško dalyje kalbama apie šiuo metu prasidedantį mokslinių institutų jungimą ir reorganizavimą. Paklaustas, kokią reikšmę Saulėtekio komisija skiria visuomenės įtraukimui į priimamų sprendimų procesą, V.Milaknis atsakė, kad dialogas su visuomene – prioritetinė šios Vyriausybės darbo sritis. Nuorodos: Visas straipsnis savaitraštyje "Atgimimas".