Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuota konferencija „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“ prasidėjo studentų ir Seimo frakcijų atstovų susitikimu. Jame kaip ekspertas kalbėjęs politologas, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Lauras Bielinis kaip vieną didžiausių aukštojo mokslo sistemos trūkumų įvardijo vadybinį požiūrį į universitetą, taip pat nevengė kritikos studentų pasyvumui ir nenorui diskutuoti su dėstytojais.

Politologo teigimu, iki šiol nėra aišku, kas yra tas gerai besimokantis studentas, kuris, pagal Konstituciją, turi teisę į nemokamą mokslą. Šios problemos esą neišsprendė ir Konstitucinis Teismas (KT).

Taip pat, anot L.Bielinio, neteisingai yra vertinama studijų kokybė ir patys universitetai.

„Kas yra gerai funkcionuojantis universitetas? Ar kai jame studentai gerai mokosi, o akademikai spausdinasi straipsnius, kur tik gali, ar kai absolventai būna kvalifikuoti specialistai?“ – klausė politologas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje per didelę reikšmę turi pats universiteto diplomas ir nėra atsižvelgiama į realią žmogaus kvalifikaciją.

„Turi diplomą – gauni tam tikras pozicijas, darai karjerą, nors diplomo kokybė gali būti prasta. Kiek žinau, Vokietijoje į universiteto diplomą būna įrašomi visi pažymiai, ir pats diplomas būna skirtingų lygių – pagal tai, koks absolvento pažymių vidurkis. Vidutinio lygio teisės diplomą turintis žmogus bus priimtas į notaro padėjėjo vietą, bet ar jam pasiseks gauti geresnes pareigas – labai abejotina. Tam reikia aukščiausio lygio diplomo, kur pažymių vidurkis dešimtbalėje sistemoje – tarp 9 ir 10. Kiek žinau, Vokietija nepriėmė Europos Sąjungos aukštojo mokslo normų. Argumentas – jie norėjo, kad jų teisininkai ir toliau būtų kokybiškai paruošti. Pas mus tokio požiūrio į kokybę, kvalifikaciją nėra“, – mano L.Bielinis.

Dėstytojų vertinimo sistema – griežta

Į vieno studento pastebėjimą, kad kartais nėra aišku, ką apskritai kai kurie dėstytojai kalba per paskaitas, politologas reagavo kategoriškai:

„Studentas negali kvalifikuotai įvertinti savo dėstytojo. Po 10 metų jis gali pasakyti, kad tai buvo niekalas arba atvirkščiai – to, ką jam siūlė tada, jis deramai neįvertino. Bet kol mokosi, jis turi tik savintis žinias ir diskutuoti su dėstytoju.“

Tiesa, pačių diskusijų L.Bielinis teigė nepastebintis. „Baigi paskaitą ir matai į tave žiūrinčias akis, kurios nerodo nei susidomėjimo, nei supratimo“, – savo kaip dėstytojo patirtimi dalijosi ekspertas.

Jo nuomone, dėstytojų kokybę turi užtikrinti vidiniai universiteto mechanizmai: „Vertinimų sistemos čia labai subtilios ir, mano manymu, daug griežtesnės nei, pavyzdžiui, versle. Kartais vienas pasisakymas gali nulemti žmogaus, kaip dėstytojo, likimą.“

Yra studentų, kurie reikalingi tik pinigams gauti

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis L.Bielinis teigė, kad pati aukštųjų mokyklų finansavimo iš studentų krepšelių sistemas yra ydinga.

„Dėstytojas verčiamas nusižengti savo sąžinei, mokymo kokybei ir kelti studentų pažymius, nes kitaip universitetas nesurinks suplanuotų pinigų iš studento krepšelių. Iš dalies pritariu, kad valdyti universitetą turėtų mokslo vadybos specialistas, geras organizatorius, o geras kompozitorius ar politologas nebūtinai toks bus. Bet apskritai vadybinis požiūris čia yra ydingas. Šiuo metu mes ne ugdome žmones, o užimame žmonių laiką ir duodame jiems diplomus, bet jie nežino, ką su jais daryti. Net geriausiuose fakultetuose yra žmonių, kurie ten yra tik tam, kad užimtų vietą ir fakultetas gautų pinigus“, – tvirtino politologas.

Baigdamas savo kalbą, L. Bielinis kalbėjo optimistiškai: „Džiugu viena – diskusija vyksta. Reforma vis tiek reikalinga. Turime ir klaidų, ir pasiekimų – toks yra tarpinis rezultatas. Manau, dar ne vienas Seimas ir ne viena studentų karta reikš ir pretenzijas, ir pasitenkinimą.“