Universitetų įpareigojimas reformuotis taip, kad aukščiausiu valdymo organu būtų taryba, kurios narius per pusę skiria akademinė bendruomenė ir švietimo ir mokslo ministras, prieštarauja Konstitucijai. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir nuostata, jog studentų rezultatai, pagal kuriuos jiems skiriamas arba neskiriamas valstybės finansavimas, vertinami tik kas dvejus metus, o ne kas semestrą.

Tokį verdiktą ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas, tačiau pripažino, jog aukštųjų mokyklų pertvarkymas į viešąsias įstaigas pagrindinį šalies įstatymą atitinka.

Baigęs skaityti nutarimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis užsiminė apie asmenų, ruošusių, rengusių ir pateikusių įstatymo projektą priėmimui, atsakomybę.

„Jie neatsižvelgė į Konstitucinį Teismą, nutarimus, sprendimus, kuriuose buvo aiškinamos Konstitucijos 40 str. 3-ios dalies nuostatos. Jiems Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomi. Galėtų būti sprendžiamas ir toks atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir jos nuostatas“, - sakė pirmininkas.

Egzistavo prielaidos valstybei paneigti universitetų autonomiją

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijoje yra garantuojama aukštųjų mokyklų autonomija, kuri reiškia, jog universitetų akademinė bendruomenė turi tam tikrą savivaldą per jai atstovaujančias valdymo institucijas.

Tokia savivalda yra siejama su demokratiniais valdymo principais, kurios vienas bruožų – lemiamos įtakos turėjimas formuojant aukštosios mokyklos valdymo institucijas.

Tuo tarpu po pertvarkos atsiradusios tarybos per pusę turėjo būti formuojamos iš akademinės bendruomenės ir švietimo ir mokslo ministro skiriamų atstovų. Dėl šios priežasties Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas privalo paisyti demokratinių valdymo principų, o šių principų nepaisymas, anot Konstitucinio Teismo, sudarytų prielaidas valstybei kištis į aukštųjų mokyklų valdymą, paneigti jų savivaldą bei autonomiją.

Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja aukštųjų mokyklų pertvarkymas į viešąsias įstaigas. Neprieštaraujančiomis pripažintos ir nuostatos dėl aukštųjų mokyklų pavadinimų nustatymo, Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudarymo tvarkos, aukštųjų mokyklų personalui keliamų reikalavimų, teologijos licenciato laipsnio teikimo, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijų rengiant akademinės etikos kodeksą bei studijų kainos.

Valstybės paramą gaudavo ne studentai, o mokiniai

Tačiau Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijai prieštarauja kai kurios įstatymo nuostatos, kurios susijusios su valstybės finansuojamomis studijų vietomis. Kaip žinoma, šiuo metu gerai besimokančių studentų studijos yra visiškai finansuojamos valstybės, tačiau geras mokymasis iš pradžių nustatomas pagal baigiamųjų egzaminų ir mokyklos metinių vidurkių rezultatus, o po dvejų studijų metų - pagal universiteto egzaminų rezultatus.

Pagrindinio šalies įstatymo neatitinka ir nuostata, pagal kurią nėra numatytos Švietimo ir mokslo ministerijos pareigos iš anksto paskelbti geriausiai mokyklas baigusių mokinių eilės sudarymo tvarką. Nesama ir pareigos šią tvarką derinti su aukštųjų mokyklų priėmimo sąlygomis.

Tačiau, kaip pažymi Teismas, visi iki šiol priimti sprendimai, kurie rėmėsi Mokslo ir studijų įstatymų, yra pripažįstami kaip galiojantys, jie neturi būti kvestionuojami, tad visos pagal šią tvarką suformuotos universitetų tarybos gali funkcionuoti.

Kreipėsi grupė Seimo narių

DELFI primena, kad grupė Seimo narių Konstitucinio Teismo prašė išaiškinti, ar naujas aukštųjų mokyklų valdymas, nustatytas Mokslo ir studijų įstatyme, neprieštarauja Konstitucijai ir ar nepažeidžia universitetų autonomijos principo.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, svarbiausiu aukštosios mokyklos valdymo organu tapo taryba, kuri numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių.

Šią funkciją tarybos perėmė iš senatų. Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu.

Į Konstitucinį Teismą kreipęsi Seimo nariai taip pat kėlė klausimą, ar nustatyta studijų finansavimo tvarka nesikerta su Konstitucijos nuostata, kuri gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduoja nemokamą mokslą.

Daugiausia kritikos sulaukė iniciatyva studijas finansuoti remiantis baigiamųjų egzaminų ir metinių pažymių vertinimais, o studentų rezultatus peržiūrėti tik po dvejų metų studijų. Pasak pareiškėjų, tai iškreipia Konstitucijos nuostatą dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams, nes finansavimą gauna ne gerai besimokantis studentas, o gerai mokęsis moksleivis.

Reformą aukštajame moksle numatęs Mokslo ir studijų įstatymas Seime buvo patvirtintas 2009 m. pavasarį. Reforma numatė, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keitėsi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių turėjo tapti viešosiomis įstaigomis.

Per dvejus metus dauguma aukštųjų spėjo atlikti beveik visus įstatyme numatytus reikalavimus, išimtis – Vilniaus universitetas, neatlikęs nė vieno Mokslo ir studijų įstatyme numatyto pertvarkos žingsnio.