Apsileidimas ar siekis išsaugoti universiteto autonomiją bei išskirtinumą? Toks klausimas kyla stebint Vilniaus universiteto (VU) kovą su aukštojo mokslo reforma – seniausias ir didžiausias šalies universitetas liko vienintelis, iki šiol nepatvirtinęs naujo statuto, nesuformavęs tarybos ir neišsirinkęs rektoriaus.

Pagal reformistinį Mokslo ir studijų įstatymą, iki paskutinės šių metų dienos aukštosios mokyklos iš biudžetinių įstaigų turėtų persitvarkyti į viešąsias, patvirtinti naują statutą, suformuoti pagrindinį valdymo organą tarybą, kuri išrinktų rektorių.

Iki šiol Seime statuto nepasitvirtino VU. Vilniaus dailės ir Lietuvos kūno kultūros akademijos statutus jau turi, tačiau dar neatliko kitų įstatyme numatytų procedūrų.

„VU neturi patvirtinto statuto, nepanašu, kad statutas judėtų patvirtinimo link. Pateiktame statute labai daug įvairiausių neatitikimų Mokslo ir studijų įstatymui, be to, universitetas statutą pateikė kaip įstatymą, ne nutarimą, o tai irgi neatitinka įstatymo. Taip pat yra kitų nuostatų, kurios neatitinka įstatymo“, - DELFI aiškino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. 

Pasak N. Putinaitės, jau dabar aišku, kad VU iki Naujųjų nespės tapti viešąja įstaiga. Tokiu būdu Civilinis kodeksas numato priverstinį perregistravimą. Tuomet turės būti patvirtintas naujas universiteto statutas, lauks tarybos formavimas ir rektoriaus rinkimai.

„Tai vertinu labai blogai – apsileidimas. VU bendruomenė puikiai suvokia, kad universitetas kaip viešoji įstaiga turėtų labai daug privalumų – jie dalyvauja ir slėnio, ir kituose projektuose. Iš tiesų, kai universitetas veikia kaip viešoji įstaiga, jam rankos atsiriša – ir turto disponavimo, ir kitais klausimais“, - aiškino N. Putinaitė.

VU: mes tenorime autonomijos

VU tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus tvirtina, kad VU statuto projektą Seimui išsiuntė dar kovą, tačiau parlamentas jo iki šiol nepatvirtino. VU elgėsi kitaip, nei kiti universitetai – siekė, kad VU statutas būtų tvirtinimas įstatymu, o ne Seimo nutarimu. VU tokį norą grindė tuo, kad statutas įstatymu tvirtintas ir 1990 m.

Pasak R. Vaitkaus, statuto projekte siūloma truputį kitokia nei Mokslo ir studijų įstatyme numatyta tarybos formavimo tvarka. Pagal įstatymą, universiteto tarybą sudaro švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirti nariai.

VU nori, kad švietimo ir mokslo ministras tarybą formuotų iš universiteto pasiūlytų kandidatų. Analogiška sistema esą veikia Danijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.

VU taip pat norėtų, kad priimamus esminius sprendimus dėl reorganizacijos, pertvarkos, turto taryba derintų su universiteto bendruomene, kuriai atstovauja senatas. Štai Estijoje senatas tarybos sprendimams turi veto teisę.

„Taigi mes nieko nepaprasto neprašėme, mes tik siekėme įtvirtinti autonomijos statusą. Esu beveik 100 proc. įsitikinęs, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo paaiškės, jog VU siūlymai buvo patys tiksliausi ir teisingiausi, ir pagal juos reikės taisyti visą Mokslo ir studijų įstatymą“, - kalbėjo R. Vaitkus.

R. Vaitkaus teigimu, jau dabar aiškiai matyti, kad iki Naujųjų nebus spėta persitvarkyti. Ką daryti toliau, spręs Senatas.

Seimo narių grupė yra įregistravusi įstatymo pataisą, kuria siūloma universitetų reorganizaciją atidėti iki kitų metų pabaigos. Jei šiam pasiūlymui nebus pritarta, VU turės būti priverstinai reorganizuojamas pagal Civilinį kodeksą. Tačiau, pasak R. Vaitkaus, tokios praktikos nėra ir niekas nežino, kaip tai daryti.

Siekia išskirtinumo

Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstys socialdemokrato Justino Karoso inicijuotą įstatymo projektą, pagal kurį VU statutas būtų tvirtinamas įstatymu.

„Esu šalininkas idėjos, kad viena aukštoji mokykla Lietuvoje turėtų turėti išskirtinį statusą ir tai būtų įtvirtinta įstatymu. Taip būtų išsaugota universiteto autonomija. VU – vienas seniausių universitetų Europoje ir, mano galva, tokio statuso nusipelnęs“, - DELFI kalbėjo J. Karosas.

Pasak J. Karoso, to VU nusipelno ir istoriškai, ir pagal dabartinę situaciją. J. Karoso manymu, vienos aukštosios mokyklos išskirtinumas reikalingas, kad į ją būtų galima atsiremti Europos ir pasaulio akyse. Parlamentaro nuomone, nauja tvarka universiteto autonomiją apkarpo, mat dalį tarybos narių skiria švietimo ir mokslo ministras.

Prieš išskirtines sąlygas vienam universitetui pasisako Švietimo ir mokslo ministerija.

„Kad universitetas seniausias, suponuojama, kad turėtų turėti išskirtines sąlygas. Bet iš tikrųjų VU gyvena čia ir dabar, šiuolaikiniame pasaulyje greta kitų universitetų. Gal kai prieš kelis šimtus metų steigėsi ir buvo vienintelis, bet dabar daug universitetų. Sukimasis aplink savo statusą labai kenkia universitetui žengti į priekį, reaguoti į pokyčius, dabartinius iššūkius. Visa ši situacija labiausiai kenkia pačiam universitetui“, - tvirtina N. Putinaitė.

Bijo netekti šv. Jonų bažnyčios

Tuo metu R. Vaitkus užsimena, kad universitetą pavertus viešąja įstaiga bus atvertos durys šv. Jonų bažnyčios atidavimui į Bažnyčios rankas. „Matome tokį pavojų, nes vykdant sutartį su Šventuoju Sostu ir žinant Lietuvos katalikų bažnyčios norą susigrąžinti visus religinius pastatus, neoficialiai išsakytas noras ir dėl šv. Jonų bažnyčios“, - sakė prorektorius.

Pasak jo, tokių dalykų nebūtų galima padaryti, jei valdžios tarp senato ir tarybos būtų subalansuotos.

N. Putinaitė tokius nuogąstavimus atmeta. „Gąsdinimus tarybomis girdime jau senai, šįmet gąsdinimai tarybomis suintensyvėjo – kad tarybos gali ar atiduoti kažkam, ar išdraskyti kažką. Juk yra vidiniai tarybos nariai – jei jie nepritars, tarybos sprendimai iš viso nepriimami, svarbiausiems sprendimams priimti neužtenka balsų“, - aiškino viceministrė.

N. Putinaitės teigimu, klausimai dėl turto neliečiamumo griežtai apibrėžti Mokslo ir studijų įstatyme.

V.Stundys: įstatymas turi būti vykdomas

„Čia vyksta diskusija dėl to, kokiu teisės aktu statutą patvirtinti. VU statutas patvirtintas įstatymu, o pagal naują Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą visi statutai tvirtinami Seimo nutarimu. Dėl to ir turime tokią įdomią situaciją, kai universiteto darbo grupės ir komiteto atstovai bandė derinti statutą kaip tvirtinamą nutarimu, tačiau galutinai nepavyko susiderinti, pozicijos po kelių diskusijų išsiskyrė“, - susidariusią situaciją komentavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

„Aplinkybių daug. Be abejo, yra hipotetinė nuostata, neva Mokslo ir studijų įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kol kas tokio išaiškinimo KT nėra pateikęs“, - priežastis, kodėl VU vengia persitvarkyti, vardijo V. Stundys.

Pasak V. Stundžio, kol nėra KT išaiškinimo, įstatyme numatytos procedūros turi būti vykdomos. „VU šiek tiek delsia, matyt, pasikliaudamas ir įtikėjęs, kad įstatymas, prieš keliolika metų patvirtinęs jų statutą, turėtų ta pačia teisina forma ir dabar tai padaryti“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Jis aiškina, kad Seimo teisininkai savo išvadoje VU pageidavimams argumentų nerado.