Pateikiame jūsų dėmesiui naują mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos projektą. Jis paremtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1840 „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“, kuriame rekomenduojamos šešios mokslo sritys: humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai. Šio nutarimo pagrindu buvo parengtas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 14 d. Nr. V-231 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir šakų patvirtinimo“. Jame nurodytos kiekvienos srities kryptys ir jų šakos, tačiau iš esmės tai tik šiek tiek pakoreguota 2007 metais priimta klasifikacija, kuri buvo parengta 1998 ir 2003 metų klasifikacijų pagrindu, o šios savo ruožtu, atsirado išvertus į lietuvių kalbą 1991 m. Europos Komisijos rekomendaciją (91/337/CEE). Suprantama, kad per tą laiką daug kas pasikeitė mokslo pasaulyje: prarado populiarumą vienos, naujai atsirado kitos mokslo sritys, kryptys ir šakos, visais trimis – srities, krypties ir šakos – lygmenimis išryškėjo tarpdalykiškumas. Pokyčiai ir kitokia mokslo samprata atsispindi naujausiose tarptautinėse Europos mokslo fondo (ESF), Europos mokslo tarybos (ERC), Bendros Europos mokslo tyrimų informacijos (CERIF), nacionalinėse klasifikacijose, skirtose mokslo ir studijų reikmėms. Jūsų svarstymui pateiktas klasifikacijos projektas skirtas keliems tikslams: mokslo darbams, doktorantūroms, mokslo programoms ir projektams bei jų rengėjams ir ekspertams klasifikuoti. Jis buvo parengtas atsižvelgus į aukščiau paminėtas tarptautines bei nacionalines klasifikacijas. Nustatant sričių skaičių ir pobūdį labiausiai buvo orientuojamasi į Fraskati vadovo (Frascati Manual) 2002 m. oficialiąją versiją dėl jo populiarumo, darnos su įvairiomis naujomis klasifikacijomis, pvz., Europos Sąjungos mokslo infrastruktūrų klasifikacija, bei atitikties LRV nutarimui. Krypčių skaičius ir pobūdis yra siūlomas atsižvelgus į Lietuvos mokslo tradicijas, į naujai beįsitvirtinančias šakas, į kritinę tyrėjų masę kiekvienoje kryptyje ir kitus veiksnius. Jų skiriama daugiau nei ankstesnėje klasifikacijoje. Kiekvienos krypties šakų skaičius, siekiant turėti atvirą ir periodiškai atnaujinamą klasifikaciją, nėra ribojamas. Pristatomame projekte atskirų krypčių šakos pateikiamos kaip vienas bendras rinkinys ar kaip kelios skirtingos šakų grupės, klasifikuotos pagal jų pobūdį: bendros ir specialios, specifinės ir tarpdalykinės. Pastarosios gali pasikartoti prie kelių krypčių ar net sričių. Šios klasifikacijos šakos yra suprantamos daugiau kaip savarankiškos krypties egzistavimo pagrindas, o ne išsamus baigtinis sąrašas. Prašom svarstyti ir siūlyti (į kai kuriuos 2009/2010 metais mokslo bendruomenės atsiųstus pasiūlymus čia jau atsižvelgta). Savo pastabas prašytume siųsti iki gegužės 23 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos vyr. specialistei Redai Grigutytei elektroniniu paštu reda.grigutyte@lmt.lt. Kviečiame į susitikimą mokslo klasifikacijos problemoms aptarti gegužės 27 d. 13 val. mažojoje salėje.

Pagarbiai, klasifikacijos rengėjų vardu

prof. Rūta Marcinkevičienė