Įsivaizduokite mažą valstybę, kuri visiems savo piliečiams suteikia nemokamą aukštąjį mokslą, nemokamą sveikatos apsaugą, transportą moksleiviams.

Greičiausiai manytumėte, kad tokia šalis yra nepaprastai turtinga arba sparčiai artėja prie finansų krizės.

Europos valstybės vis dažniau suvokia negalinčios apmokėti aukštojo mokslo ir reikalauja studentų susimokėti. JAV niekada nemėgino suteikti nemokamų studijų visiems ir susidūrė su dideliu pasipriešinimu, kai užtikrino neturtingiems šalies gyventojams nemokamą sveikatos apsaugą. Šiuo metu respublikonai sunkiai kovoja, kad panaikintų šią garantiją, teigdami, jog šalis negali sau to leisti.

Mauricijus, maža sala, esanti netoli Afrikos rytinės pakrantės, nėra itin turtingas, tačiau žlugimas jam negresia. Šalis pastarąjį dešimtmetį sėkmingai kūrė įvairiapusišką ekonomiką, demokratinę politinę sistemą ir stiprią socialinę apsaugą. Daugelis valstybių galėtų pasimokyti iš Mauricijaus.

Pastarąjį kartą lankydamasis šiame tropikų salyne, kuriame gyvena 1,3 mln. žmonių, turėjau progą susipažinti su keliais Mauricijaus pasiekimais, kurie, netylant įvairioms diskusijoms pasaulyje, gali pasirodyti gluminantys. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuosavybė: JAV konservatoriai teigia, kad Vyriausybės bandymas išplėsti namų nuosavybę iki 70 proc. šalies gyventojų prisidėjo prie finansinio nuosmukio, tačiau 87 proc. Mauricijaus gyventojų turi savo namus ir dėl to nesipučia gyvenamųjų namų burbulas.

Mauricijaus BVP per pastaruosius 30 metų auga daugiau nei 5 proc. kasmet. Manote, tai pokštas? Šalis turėtų būti turtinga deimantų, naftos ar kitų vertingų prekių? Ne, Mauricijuje nėra jokių eksploatuojamų naudingųjų iškasenų.

Tiesą sakant, šios valstybės perspektyvos buvo tokios niūrios, kai 1968 metais išsikovojo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kad 1961-aisiais Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas Meade’as rašė: „Bus labai didelis pasiekimas, jei [šalis] sugebės rasti pakankamai darbo vietų savo gyventojams radikaliai nesumažindama pragyvenimo lygio...Taikios plėtros perspektyva yra labai silpna.“

Lyg norėdamas įrodyti, kad J. Meade’as klydo, Mauricijus padidino pajamų vienam gyventojui lygį nuo 400 JAV dolerių tais laikais iki 6,7 tūkst. dolerių šiandien.

Šalis prieš 50 metų laikėsi tik ant cukraus gamybos, šiandien jos ekonomika apima turizmą, finansus, tekstilės pramonę, o ateityje ketinama plėtoti net ir pažangiausias technologijas.

Jei Mauricijus gali sau leisti nemokamą mokslą, kur kas turtingesnės JAV ir Europa gali taip pat sau tai leisti. Skirtingai nei kitos valstybės, šalis nutarė, kad visos karinės išlaidos yra nereikalingos. Nedidelė dalis JAV ginklams skiriamų lėšų kovai su neegzistuojančiais priešais smarkiai prisidėtų prie humaniškesnės visuomenės sukūrimo, įskaitant ir sveikatos apsaugos, ir išsilavinimo suteikimą tiems, kurie negali sau to leisti.