blogs | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

blogs

Virgilijus Vaičaitis.Dėl mokslinių tyrimų Lietuvoje: gal verta eiti itin radikaliu keliu

Pa­daž­nė­jo dis­ku­si­jų dėl ga­li­mų Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­tai­sų, bet kol kas ais­tros ver­da tik dėl uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų. Ne ma­žiau svar­bi įsta­ty­mo da­lis – moks­li­nių ty­ri­mų reg­la­men­ta­vi­mas, ta­čiau dėl jo dis­ku­si­jų be­veik ne­vyks­ta. Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Donatas Januta. A review of “The History of Lithuania” by A.Eidintas, A. Bumblauskas, A. Kulakauskas, M. Tamošaitis

"The History of Lithuania", written by four Lithuanian historians, and commissioned by Lithuania 's Ministry of Foreign Affairs, is especially disappointing. After a short introduction to the prehistory of the Baltic tribes in that part of Europe, the book covers Lithuania's political, economic and cultural history from the beginning of the Lithuanian state in the thirteenth century under king Mindaugas, to its current membership in the European Union and NATO... Dokumentai: Visas straipsnis.

Donatas Januta. Užsienio reikalų ministerijos užsakytos „Lietuvos istorijos“ recenzija

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai proga Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) užsakė, finansavo ir išleido keturių Lietuvos istorikų knygą „Lietuvos istorija". URM pranešė, kad ši knyga skiriama užsienio diplomatams, politikams, valdininkams ir visiems, kurie domisi Lietuvos istorija. Knyga išversta į šešias kalbas: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų ir lenkų. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai buvo išsiuntinėti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams išplatinti... Dokumentai: Visas straipsnis.

Verta žinoti. Dešimt teisingos visuomenės principų

Teisingumas yra kiekvienos visuomenės kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiškos politinės filosofijos pamatus klojusiems senovės graikams, tai po ilgų klajonių turėjo pripažinti ir šiuolaikinė politinė teorija. Pasak vieno generolo, durtuvai šių dienų pasaulyje yra svarbus argumentas. Nuorodos: Originalus tekstas Bernardinai.lt.

Pateikite pasiūlymą dėl kandidatų 2014 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui "Tarnaukite Lietuvai" gauti

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio "Tarnaukite Lietuvai" kandidatų vertinimo komisija 2013 m. lapkričio 18 d. priėmė kreipimąsi dėl kandidatų 2014 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui "Tarnaukite Lietuvai" gauti siūlymo. Būsime Jums dėkingi, jeigu Jūs iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateiksite pasiūlymą dėl kandidatų 2014 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui "Tarnaukite Lietuvai" gauti ir reikalingus dokumentus atsiųsite adresu: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio Dokumentai: Gabrieles Petkevicaites-Bites konkursas.pdf.

Lietuvos Aukštųjų Mokyklų Profesinių Sąjungų Susivienijimo (LAMPSS) piketas prie Seimo

Lietuvos Aukštųjų Mokyklų Profesinių Sąjungų Susivienijimo (LAMPSS) Tarybos nariai  2013 m. lapkričio 7 d. susirinkime nutarė 2013 m. lapkričio 18 d. organizuoti piketą prie Seimo.

Pagrindas piketui:

Lietuva prie Europos integracijos vairo - naujas žvilgsnis į Europą!

2013 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose įvyko  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) grupės III  "Įvairūs interesai" konferencija pavadinimu „Lietuva prie Europos integracijos vairo - naujas žvilgsnis į Europą!“. Dokumentai: Konferencijos išvados.

MRU rektorius įvardijo strateginę Lietuvos klaidą

Iškelti technologinius mokslus kaip prioritetą – didžiulė strateginė klaida, kurią daro interesų grupių veikiami politikai. Tokios nuomonės laikosi Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius Alvydas Pumputis. Interviu DELFI A. Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt portale.

Vilniaus deklaracija: būtina Europos socialinių ir humanitarinių mokslų integracija į visų socialinių iššūkių sprendimą

Pasibaigė vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai mokslo klausimais renginių, kuriame priimta Vilniaus deklaracija dėl socialinių ir humanitarinių mokslų (SHM) vaidmens Europos Komisijos remiamoje mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programoje „Horizontai 2020“.

Nuorodos: Vilniaus deklaracija LMT sveteinėje. Dokumentai: Vilniaus deklaracija.

LJMS geriausių magistro baigiamųjų darbų konkursui jau penkeri

Š. m. rugsėjo 21 dieną paaiškėjo jau penktus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2013“ laimėtojai.

ŠMM atsakymas LAMPSS "Dėl aukštųjų mokyklų ir mokslo tiriamųjų institutų darbuotojų atlyginimo didinimo"

Kviečiame susipažinti ką apie aukštųjų mokyklų ir mokslo tiriamųjų institutų darbuotojų atlyginimo didinimo galimybes LAMPSS atsako ministerijos. Dokumentai: ŠMM, FM, SADM atsakymai.

Kvietimas mokslininkams ir studentams teikti DAAD paraiškas

Vokietijos akademinė mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD) kviečia teikti paraiškas įvairioms stipendijų programoms ir moksliniams tyrimams bei  teikti paraiškas įvairioms stipendijų programoms studijoms Vokietijoje 2014/2015 mokslo metais.

 

Dokumentai: Kvietimas mokslininkams, Kvietimas studentams.

Prieš naują darbymetį - pokalbis pas Premjerą

Prasidedant naujiems mokslo metams Lietuvos akademinės bendruomenės nariai susitiko su LR Premjeru Algirdu Butkevičiumi. Susitikime aptartos aukštojo mokslo aktualijos, pasidalyta mintimis apie galimybes gerinti specialistų rengimo kokybę, didinti aukštojo mokslo konkurencingumą ir tarptautiškumą, skatinti dėstytojų kūrybinį suinteresuotumą.

Dokumentai: LAMPS_kreipimasis.pdf.

Giedrius Viliūnas. Specialybė tampa vis labiau sąlygine sąvoka.

Lietuvoje jaunimas nori studijuoti vienus mokslus, politikai skirstydami krepšelius bando įsiūlyti kitus. Pasaulyje žengiama kita kryptimi – trinasi ribos tarp disciplinų, prioritetu tampa nebe žinios, o gebėjimai.

Nuorodos: Visas straipsnis veidas.lt.

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus. Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Nuorodos: Visas straipsnis V. Gončio tinklaraštyje. Dokumentai: Straipsnio pdf byla.

Steponas Ašmontas. Lietuvos mokslo raida: keliai ir klystkeliai.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis galingu viesulu išjudino Lietuvos žmonių kūrybinį potencialą, subūrė juos bendram siekiui, bendrai idėjai – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Iš pradžių deklaravęs kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, 1989 metais Sąjūdis pradėjo atvirai skelbti, kad judėjimo pagrindinis siekis – nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas, ir tų pačių metų rugpjūčio 6 d.

Belgas liko sukrėstas, kai sužinojo, kiek VU uždirba jo sužadėtinė

Tik vidurinį išsilavinimą turintis ir paprastą darbą dirbantis belgas pakraupo sužinojęs, kiek dėstydama Vilniaus universitete (VU) uždirba jo sužadėtinė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SUTARTIS

Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3), 2013 m. gegužės 30 d., 15 val., Lietuvos nevyriausybinės organizacijos pasirašo sutartį atstatyti valstybės nepriklausomybės atkūrimo metais buvusį gyventojų skaičių, siekti visuomenės moralinio atgimimo, ugdyti Tautos intelektą ir kūrybines galias. Kviečiame susipažinti su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų sutartimi ir dalyvauti jos pasirašymo renginyje. Dokumentai: LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SUTARTIS.doc.

Lietuvos mokslo premijų laureatų KREIPIMASIS

Kviečiame susipažinti su Lietuvos mokslo premijų laureatų kreipimusi "Dėl mokslinės ir inovacinės veiklos formalizavimo keliamos grėsmės Lietuvos ateičiai". Taip pat renkame Jūsų palaikymo mintis ir idėjas kaip iškeltas problemas reikia spręsti. Prašome rašyti komentarus. Kreipimosi tekstas prisegamas. Dokumentai: Lietuvos_mokslo_premijų_laureatų_kreipimasis.pdf.

Stasys Bačkaitis. Dangerous undertows erode the stability of Central and Eastern Europe

Political and social stability of the Central and Eastern European (CEE) region is being slowly eroded by dangerous undertows. They tend to undermine the confidence and trust of the people in their governments and in the European Union (EU). The undertows, originating mostly in Russia, are sowing seeds of political, economic, energy and ethnic discontent as a way of gaining influence in and dominance over the countries that were once controlled by the USSR. Dokumentai: Visas straipsnis.

Stasys Bačkaitis. Grėsmingos povandeninės srovės ardo Centro ir Rytų Europos stabilumą

Galingos povandeninės srovės jau kurį laiką bando suardyti politinį ir socialinį Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių stabilumą ir sukelti gyventojų nepasitikėjimą savo šalių vyriausybėmis ir Europos Sąjunga (ES). Ši banga, daugiausia kurstoma Rusijos, sėja ardomąsias sėklas kaip būdą sukelti politinį, ekonominį, energetinį bei etninį nepasitenkinimą, atgauti įtaką ir susigrąžinti kontrolę prarastose buvusios SSRS teritorijose. Dokumentai: Visas straipsnis.

Z.Baumanas: Mes visi nenumaldomai virstame maišytų populiacijų būriais

Su knygų „Likvidi meilė“, „Vartojamas gyvenimas“, „Modernybė ir Holokaustas“ autoriumi, VDU garbės daktaru Zygmuntu Baumanu, kuris vadinamas gyvu sociologijos klasiku, kalbasi Tomas Kavaliauskas.

Nuorodos: Visas straipsnis "Kutūros baruose".

Grafeno ir žmogaus smegenų tyrimams Europos Komisija skyrė po milijardą eurų

Europos Komisija (EK) paskelbė dvi prioritetines ateities technologijų bei mokslo sritis, kurios per artimiausius dešimt metų sulauks didžiausio finansavimo. Taigi, tie, kurie madingai keiksnoja Europą, gali pradėti keikti save, kad užsiima ne ta sritimi. Mokslininkai, ieškantys sprendimų, kaip tvirčiausią pasaulio medžiagą – grafeną – iš laboratorijų perkelti į realybę, ir studijuojantys mažiausiai ištirtą žmogaus organą – smegenis, artimiausią dešimtmetį Europa nesiskųs. Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Paskelbtas naujas Webometrics universitetų reitingas

Ispanijos Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC)  įkurta Kibermetrikos laboratorija (Cybermetrics Lab) kas pusmetį skelbia pasaulio universitetų reitingą. Ši reitingavimo sistema remiasi universitetų aktyvumo pasauliniame internetiniame tinkle analize (žr. http://www.webometrics.info).

      Dabar paskelbtas 2013 m. sausio mėn. reitingas. Kaip visada pirmauja JAV universitetai: 1. Harvardo universitetas, 2. Stenfordo u-tas, 3. Nuorodos: Visas straipsnis Bernardinai.lt.

LMS pirmininkas tapo Galimybių akademijos globėju

Gontis Beriozovas2013 m. sausio 29 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje vyko susitikimas tarp Galimybių akademijos vadovo Olego Beriozovo bei Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko Vyginto Gončio.

Z.Balčytis. Europos mokslo traukinys privalo didinti greitį

Europos mokslo bendruomenė nekantriai laukia 2014-ųjų, kai startuos nauja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizon 2020“.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Švietimo ministras: studijų programos – pagal rinkos poreikius

Dainius Pavalkis, švietimo ir mokslo ministras, tvirtina keliantis sau tris svarbiausius tikslus: pasiekti aukštesnę ugdymo ir studijų kokybę, išlaikyti bent jau esamą švietimo finansavimą ir tinkamai atstovauti Lietuvai pirmininkaujant ES.
 

Interviu VŽ jis žada Nuorodos: Visas interviu vz.lt.

Dėl galimos aukštųjų mokyklų dėstytojų diskriminacijos amžiaus pagrindu

Kviečiame susipažinti su Lygių galimybių kontrolierių tarnybos išvada dėl LAMPSS užklausimo aukštųjų mokyklų dėstytojų diskriminacijos amžiaus pagrindu. Dokumentai: LGKT išvada.

Artūras Žukauskas. Mokslas versus biurokratija

Kuomet garsus vokiečių sociologas ir administravimo tyrinėtojas Maxas Weberis (Max Weber) XX a. pradžioje formulavo idealios biurokratijos principus – hierarchinę organizaciją, valdžios veikimą tiksliai apibrėžtoje srityje, veiklą pagrįstą rašytinėmis taisyklėmis, biurokratijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimą – jis tikėjo, kad biurokratija yra efektyvus ir racionalus Vakarų visuomenės organizavimo būdas. Klasikinė Weberio biurokratija apima dvi, sąveikaujančias ir kartais viena kitai prieštaraujančias funkcijas. Nuorodos: Straipsnis Bernardinai.lt.

„Auksinis“ projektas su IBM nugrimzdo į milijoninius nuostolius

Ūkio ministerijai atėjusi vadovauti B.Vėsaitė pareiškė iš ankstesnės valdžios paveldėjusi dvi dideles problemas. Viena jų – dabar į milijoninius nuostolius nugrimzdęs projektas, dešiniųjų vizijose turėjęs dėti aukso kiaušinius.

Bet B.Vėsaitės teigimu, Vyriausybės sutartis su tarptautine korporacija IBM buvo sudaryta nevykusiai, rašo „Lietuvos rytas“.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Andrius Navickas. Ar tikslinga vykdyti teismo nutarimus?

Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas baigė nagrinėti Vaikų teisių apsaugos kontrolierės įstaigos skundą, kuriame keliamas klausimas, ar 2012 metų rugsėjo 7 dieną priimtas švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas, patvirtinantis naują stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarką jau nuo 2014 metų, nepažeidė Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio įtvirtinto reikalavimo visus pakeitimus šioje srityje daryti ir skelbti ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki jų įsigaliojimo pr Nuorodos: Visas straipsnis Bernardinai.lt.

LAMPS Kreipimasis dėl dialogo ir švietimo sektoriaus darbdavio identifikavimo

Kviečiame susipažinti su LAMPS raštu Vydui Gedvilui, Algirdui Butkevičiui, Dainiui Pavalkiui. Dokumentai: LAMPS rastas.

Vygintas Gontis. Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus

Kadangi Lietuvoje nėra daug mokslininkų, dirbančių naujoje tarpdisciplinėje tyrimų srityje vadinamoje ekonofizika, jaučiame pareigą bent trumpai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, aptarti šių tyrimų tendencijas ir kylančias problemas. Nors ekonofizika pažodžiui reiškia fizikos metodų, daugiausia statistinės fizikos, taikymus ekonomikoje, pagrindinis jos dėmesys tenka finansų mokslui, o sparti tyrimų plėtra verčia naudoti šį terminą plačiau ir apima statistinės fizikos taikymus daugelyje socialinių mokslų. Nuorodos: Straipsnis paskelbtas V. Gončio tinklaraštyje.

J.Lakis. Darbo santykių užvaldymas

Rinkimų fiesta baigėsi, aistros slūgsta, valdžios garvežys jau puškuoja. O rinkėjas vėl nėrė į kasdienybės rutiną, nuspalvintą darbo, buities ir artėjančių švenčių nuotaikų. Gal tai tinkamas metas prabilti apie darbo santykius. Turime pripažinti, jog viešumoje stokojama tęstinio santykių kultūros, etikos ir psichologijos aptarimo. Netgi priešrinkiminės pakylos prožektoriai vengė skverbtis į darbo santykius lyg būtų tai uždara zona.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Visi universitetai turės naujus rektorius

Iki kitų metų vidurio trims iš keturiolikos universitetų - Vilniaus, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos - vadovaus laikinieji rektoriai. Naujieji rektoriai bus renkami Seimui patvirtinus aukštųjų mokyklų statutus. Vilniaus ir Šiaulių bei Lietuvos edukologijos universitetai vieninteliai nepasidavė Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. aukštojo mokslo reformai, kuri vėliau buvo sukritikuota Konstitucinio Teismo. Šių aukštųjų mokyklų rektoriai nebus renkami skubotai, kaip tai buvo daroma kituose universitetuose.
Nuorodos: Visas pranešimas Respublika.lt.

Profesoriai Vytautas Daujotis ir Arvydas Janulaitis: „Nemokamas mokslas brangesnis už mokamą“

Pasaulyje aukštajam mokslui taikomas piramidės principas. Pačioje viršūnėje puikuojasi universitetai. Viduryje – kolegijos. O pagrindą sudaro profesinės mokyklos. Lietuvoje ši piramidė apversta, mat aukštasis mokslas prieinamas ne tik gerai besimokantiems, bet ir gerai mokantiems.

23 universitetai (14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai), 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 nevalstybinių) ir beveik šimtas profesinių mokyklų – tokia yra šalies aukštojo mokslo įstaigų statistika. Nuorodos: Visas straipsnis 15min.lt.

Stasys Bačkaitis. Lietuva ir vėl likiminių išbandymų kryžkelėje

Šių metų 2012 rugsėjo 20 Washington‘e įvyko svarbus Center for European Analysis (CEPA) forumas aptarti JAV tolimesnę strategiją ir vaidmenį Centro ir Rytų Europoje.  Tarpe dalyvių ir paskaitininkų dalyvavo eilė JAV užsienio reikalų ir gynybos ministerijų viceministrų (under secretaries), keli

IBM pabodo laukti Lietuvos žadėtų 130 mln. Lt

Lietuvai nevykdant savo įsipareigojimų IBM penkeriems metams pasirašyta bendradarbiavimo sutartis veikiausiai bus nutraukta, o Lietuvos tyrimų centrui paskelbtas bankrotas, rašo „Verslo žinios”. Pagal 2010 m. pasirašytą sutartį Lietuva yra įsipareigojusi tarptautinei technologijų milžinei per penkerius metus sumokėti 130 mln. Lt, tačiau iki šiol yra sumokėjusi vos 10 mln. Lt. „Bendradarbiavimas su IBM jau gana ilgą laiką yra įstrigęs ir gali būti, kad jis bus nutrauktas”, - atsargiai prognozuoja Adomas Ąžuolas Audickas, ūkio viceministras. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Aukštosioms mokykloms – nauja reforma: kitaip valdys, kitaip finansuos.

Naujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.

Reformuos reformą

Nuorodos: Originalus straipsnis www.lrt.lt.

Moksliniai straipsniai įteikiami publikavimui kartu su savo recenzijomis

Rugsėjo 30 d. žurnalas The Chronicle of Higher Eduction skelbia straipsnį, kuriame su nuostaba rašoma apie atvejus, kai moksliniai žurnalai gauna autorių siūlymus dėl jų straipsnio recenzavimo ir tokiu būdu autoriai patys parašo recenzijas sau. Tokie dalykai vadinami naujausia mokslinės apgavystės forma. Keista, nes apie tokią praktiką Lietuvoje teko girdėti labai senai.   Dokumentai: straipsnis.

Buvęs universiteto rektorius B. Juodka nebijo susitepti Seime

Ką tik baigęs Vilniaus Universiteto rektoriaus kadenciją profesorius Benediktas Juodka veikiausiai neturės laiko atsikvėpti. 44 metus akademinei veiklai atidavęs žmogus rektoriaus kėdę keičia į Seimo nario.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Mokslininkas: Lietuva – užkampis, kuriame neįvertinta matematikos reikšmė.

Išaugusi matematikos reikšmė yra svarbiausia nutylima nepasitenkinimo naująja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka priežastis, mano Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininkas, habilituotas daktaras Rimas Norvaiša. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Bronius Kaulakys: Lietuvos mokslo ir studijų finansavimo aktualijos

Visos ant bankroto krašto balansuojančios Pietų Europos (ir Airija) valstybės mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) finansavo labai mažai: 0,5-1,5 proc. BVP. Airija ir Portugalija paskutiniais prieškriziniais metais bandė didinti investicijas į MTEP, bet buvo per vėlu ir nepakankama.

Dokumentai: Papildomos bylos informacijai.

Pasauliniame reitinge – trys Lietuvos universitetai

Antradienį paskelbtame tarptautiniame universitetų reitinge „2012/13 QS World University Rankings“ tarp 700 geriausių pasaulio universitetų vietos atsirado trims Lietuvos aukštosioms mokykloms – Vilniaus universitetui (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU) ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU).

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Astronomas A. Kazlauskas: pasaulio pabaiga tikrai bus

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną.

Nuorodos: visas pokalbis Delfi.lt.

Dėl bendradarbiavimo skleidžiant informaciją apie valstybines stipendijas

Švietimo mainų paramos fondas nuo 2008 m. administruoja valstybines stipendijas, skiriamas Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų atstovų dalinėms (iki 10 mėn. trukmės) studijoms... Dokumentai: Dokumento tekstas.

Kas naujo mokslo etikos srityje?

Savo internetinėje svetainėje Rimas Norvaiša apžvelgia pastarojo meto svarbiausius įvykius mokslo etikos sritjye Lietuvoje. Nuorodos: svetainės puslapis.

Plagiato šmėkla persekioja Europą

Šiandien BBC News skelbia D. Weber-Wulff (Berlynas)  straipsnį, kuriame apžvelgiami aukštas pareigas užimančių politikų kaltinimo plagijavimu atvejai per pastaruosius 18 mėnesių. Nuorodos: straipsnis.

Rimantas Mikalauskas. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos gairės

Birželio 18 d. Lietuvos mokslo taryboje vyko pakartotina atranka Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigoms užimti. Čia skelbiamos vieno iš trijų kandidatų pristatymo LMT skaidruolės. Dokumentai: veiklos gairės.

Alfonsas Ramonas. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos gairės

Birželio 18 d. Lietuvos mokslo taryboje vyko pakartotina atranka Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigoms užimti. Čia skelbiamos vieno iš trijų kandidatų pristatymo LMT skaidruolės. Dokumentai: veiklos gairės.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – kryžkelėje

Birželio 27 dieną, trečiadienį, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė  pasiūlymus, kaip turėtų būti pertvarkomas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF). Apie pertvarkų būtinybę prabilta prieš porą metų, pagausėjus skundų, jog SRTRF esą neracionaliai ir neskaidriai skirsto jam patikėtas valstybės lėšas.

Parama nekomerciniams projektams žiniasklaidoje

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Irena Misevičienė. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba: veiklos gairės

Birželio 18 d. Lietuvos mokslo taryboje vyko pakartotina atranka Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigoms užimti. Viena iš trijų kandidatų Irena Misevičienė atsiėmė savo kandidatūrą teikdama, kad nevykdo vienos iš svarbiausių būtinų sąlygų: neturėjimas asmeninio intereso akdeminės etikos ir procedūrų pažeidimų įrodyme. Čia skelbiamos jos prisistatymo LMT skaidruolės.   Dokumentai: veiklos gairės.

Seimui siūloma tobulinti akademins etikos ir procedūrų kontrolieriaus teisės aktus

Birželio 18 d. Lietuvos mokslo taryboje vyko pakartotina atranka į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. Kadangi nei vienas iš kandidatų negavo reikalingo balsų skaičiaus, pareigos liko neužimtos. Svarstoma ką toliau daryti.

Nuorodos: bernrdinai.lt pranešimas.

Akademinės etikos kontrolierius vėl neišrinktas

Birželio 18 d. Lietuvos mokslo taryboje pakartotinai buvo renkamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius iš trijų kandidatų. Apie įvykusius rinkimus praneša BNS Nuorodos: pranešimas bernardinai.lt.

LMTA rektorius Z.Ibelhauptas: nereikia šūkauti – žmonės vis tiek važiuos į užsienį Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news

Neturime jaunimui priekaištauti, kad išvažiuoja – parūpinkime tokias sąlygas, kad jiems nereikėtų išvažiuoti. Taip sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius profesorius Zbignevas Ibelhauptas, apgailestaujantis, kad Lietuvoje menininkai dar turi kovoti ir įrodinėti esą reikalingi. Interviu DELFI Z. Ibelhauptas atskleidžia, kad netrukus studijuoti į LMTA atvyks kinų studentai.

– Pastaraisiais metais didesnė dalis jaunuolių renkasi socialinius mokslus. Ar jaunimą dar domina menų studijos?

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Rumunų ministras pirmininkas apkaltintas plagijavimu

Rumunų ministras pirmininkas Victoras Ponta kaltinamas plagijavęs savo teisės mokslų daktaro disertaciją apgintą 2003 m. Apie tai rašo Q. Schiermeieras savo straipsnyje žurnale Nature 21 birželio 2012, 486. Dokumentai: straipsnis žurnale Nature.

Rumunų švietimo ir mokslo ministras apkaltintas plagijavimu

Naujasis rumunų švietimo ir mokslo ministras Ioanas Mangas kaltinamas plagijavęs mažiausiai aštuonis savo mokslinius straipsnius. Šis skandalas vyksta naujų Rumunijos mokslo sistemos reformų kontekste. Apie tai rašo A. Abbott savo straipsnyje žurnale Nature 17 gegužės 2012, 485. Dokumentai: straipsnis žurnale Nature.

V. Gontis. Estijos prezidentą papiktino P. Krugmano manipuliacijos statistika

Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas Estonian Rhapsody sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle Twitter https://twitter.com/#!/IlvesToomas. Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Nuorodos: Straipsnis tinklaraštyje gontis.eu.

Istorinis įvykis: KTU iš plagiatoriaus atėmė daktaro laipsnį

Lietuvoje – istorinis įvykis – Kauno technologijos universitetas (KTU) atšaukė prieš dešimtmetį Pauliui Banevičiui suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Visus tuos metus šio tikslo siekė buvusi KTU docentė Zita Migonienė, įrodinėjusi, kad jos disertaciją nuplagijavo P. Banevičius. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.

Istorinis įvykis: KTU iš plagiatoriaus atėmė daktaro laipsnį

Lietuvoje – istorinis įvykis – Kauno technologijos universitetas atšaukė prieš dešimtmetį Pauliui Banevičiui suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Visus tuos metus šio tikslo siekė buvusi KTU docentė Zita Migonienė, įrodinėjusi, kad jos disertaciją nuplagijavo P. Banevičius.

Nuorodos: DELFI naujiena.

Zita Migonienė. Plagijavimas moksliniuose darbuose ir jo vertinimas Lietuvoje

Autorė apžvelgia savo gyvenimo nesibaigiančią epopėją bandant ieškoti teisybės. Dokumentai: straipsnis.

Lietuvos mokslas skaičiais 2011

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) leidinyje ,,Lietuvos mokslas skaičiais 2011'' atnaujino ir papildė statistinius duomenis, taip pat pateikdamas palyginamuosius duomenis su kitomis ES šalimis. Vienas iš leidinio sudarytojų Rimantas Skirmantas (rimantas at mosta.lt) prašo siųsti jam pastabas dėl informacijos apimčių ir tikslumo. Dokumentai: lietuvos_mokslas_skaiciais_2011.pdf.

Paaiškėjo, kas valdys universitetus ir rinks rektorius

Antradienį Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis ištaisytos Konstitucinio Teismo (KT) nurodytos aukštojo mokslo reformos klaidos. Aukštųjų mokyklų rektorius ir direktorius ir toliau rinks tarybos, tačiau didesnę įtaką jose turės pačios akademinės bendruomenės, o ne švietimo ir mokslo ministro skirti asmenys.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Lietuvos mokslininkų sąjungos XII suvažiavimas

Kviečiame susipažinti su LMS XII suvažiavimo protokolu, rezoliucija ir pranešimais. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga ir dalyvavusiems suvažiavime ir negalėjusiems atvykti. Suvažiavimą sveikino Dr. Stasys Bačkaitis...

Dokumentai: LMS rezoliucija, Rimas Norvaiša, Vilma Petrikaitė, Viktoras Mongirdas, Bronislovas Kaulakys, Suvažiavimo protokolas.

ETUC nuomonė dėl Europos Komisijos pasiūlymo "Erasmus visiems"

Kviečiame susipažinti su Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) nuomone dėl Europos Komisijos pasiūlymo "Erasmus visiems". Čia kalbama ir apie Aukštojo mokslo komercializavimo pavojus. Dokumentai: ETUC nuomonė, anglų k..

Prieš visuotinius rektoriaus rinkimus pasisakęs M.Adomėnas: turbūt ligoninėse vadovus rinks pacientai, o kalėjimuose kaliniai

Ketvirtadienį svarstydamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Seimas pritarė kelių parlamentarų pasiūlymui, kad aukštosios mokyklos vadovą, universiteto rektorių ar kolegijos direktorių rinktų akademinė bendruomenė.

Už tai, kad rektorių ar direktorių iš kelių kandidatų slaptu balsavimu renka aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė - dėstytojai, administracijos, mokslo darbuotojai, tyrėjai, studentai - balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 28 parlamentarai.

Nuorodos: Visas pranešimas Delfi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija. Dėstytojų atleidimo iš darbo tvarka esant neterminuotai darbo sutarčiai

Kviečiame susipažinti su Valstybinės darbo inspekcijos atsakymu į Giedrės Kmitienės paklausimą: Dokumentai: VDI atsakymas.

R.Lazutka. Bankininkai žino viską, tik ne kur dingsta kliento pinigai

Seniai stebina komercinių bankų ekonomistų interesų erdvės. Kokių tik patarimų jie viešai nedalija valdžiai ir žmonėms – ką daryti su minimalia alga, kaip pasirūpinti senatve, kaip tvarkyti mokesčius, kokiu transportu važinėti mieste, kada įsivesti eurą, kokias pašalpas mokėti nėščioms moterims ir t.t. ir pan.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Vaclovas Kubilius. Studentų rotacija aukštosiose mokyklose – skatinimas blogiau mokytis

Dabartiniu metu aukštosiose mokyklose besimokančius studentus mokėjimo už studijas požiūriu grubiai galima suskirstyti į besimokančius valstybės finansuojamose (VF) vietose ir valstybės nefinansuojamose (VN) vietose t. y. mokančius už mokymą pilną kainą.

Studento perėjimas iš VF vietos į VN vietą ir atvirkščiai vadinamas rotacija. Jos tvarką numato Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ). Apie šią tvarką ir norime pasamprotauti.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

S. Girdzijauskas. Liberalizmas aukštajame moksle: pirmyn į praeitį

Pasiklausius Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės komentaro „Pasirinkę privačią aukštąją – bedaliai?“ (Lietuvos radijas; savaitės komentaras, 2012 04 03), darosi ir apmaudu ir graudu. Ji su savo kolegomis taip užsižaidė laisvąja rinka, kad nepastebėjo, kad pačios laisvos rinkos jau nebėra. Gaila, kad ir dalis visuomenės veikėjų, ypač kai kurie „senieji“ liberalai, vis dar sapnuoja laisvąją rinką. Jie neskiria laisvosios rinkos nuo rinkos ekonomikos apskritai. Rinka yra ir bus, o laisvoji rinka jau savo atgyveno.

V.A. Skeberdis. Moksliniai tyrimai ir viešieji pirkimai Marse: kaip neleisti panaudoti pinigų Skaitykite daugiau: http://www.de

Taip, šūkiai gražūs – viešumas, skaidrumas, dorumas... Skamba kaip žodžiai iš veikalų apie socializmo ir komunizmo statybas (statybose, beje, mažiausiai skaidrumo). Popieriuje ir iš tribūnos - viskas teisingai, norisi imti į rankas vėliavą, transparantą, viešųjų pirkimų reglamentą ir su daina pulti įgyvendinti savo mokslinių projektų ir idėjų.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Į aukštųjų mokyklų Tarybas - antras studentų atstovas

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) vienbalsiai pritarė siūlymui įtraukti į aukštųjų mokyklų Tarybas antrą studentų atstovą. Iki šiol Mokslo ir studijų įstatymas Tarybose numatė tik vieną studentų deleguotą atstovą. Sustiprinti studentų atstovavimą aukštosiose mokyklose nusprendė Seimo darbo grupė, kuri formavo naują Įstatymo projektą. Antrasis atstovas taip pat būtų skiriamas studentų, tačiau ne iš aukštosios mokyklos vidaus.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių Sajungų Susivienijimo pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijq įstatymo

Kviečiame susipažinti su LAMPSS pasiūlymais taisyti LR Mokslo ir studijų įstatymą.

Dokumentai: LAMPSS pasiūlymai.

Kaip jaunieji matematikai supažindinami su etiška moksline veikla?

Žurnalo Notices of the American Mathematical Society š.m. kovo mėnsio numeryje supažindinama su patirtimi ruošiant jaunuosius matematikus etiškai mokslinei veiklai. Pradedama aptariant vertybės sąvoką remiantis Platono dialogu Meno ir diskutuojant apie Aristotelio Nikomacho Etika. Kitą studijų etapą sudaro konkrečių etikos kodeso straipsnių bei etikos pažeidimų atvejų aptarimas. 

Dokumentai: Ethics for undergraduate researchers.

LAMPS raštas Europos švietimo profesinių sąjungų komitetui

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPS) ieško dialogo su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija prašydamas Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto tarpininkauti. Prašome susipažinti su LAMPS raštu.

Dokumentai: LAMPS raštas.

Lanksčios studijos – tarp konformizmo ir atsakingo mokymosi

Studentų teigimu, nelanksti studijų sistema stabdo jų mobilumą ir nesuteikia galimybių kurti studijas pagal individualius poreikius. O dėstytojai, besidomintys struktūrinėmis švietimo reformomis, mano, kad studentai turi pakankamai pasirinkimo laisvių, bet jomis moka pasinaudoti tik gabūs ir motyvuoti studentai.

Nuorodos: Visas straipsnis atgimimas.lt.

Lietuvos aukštajam mokslui – iššūkių metas

Šalies universitetuose ir kolegijose mažėjant studentų skaičiui, siūloma jų prisivilioti iš užsienio – daugiausiai iš trečiųjų šalių. Kartu pranešama apie galimą britų aukštųjų mokyklų atėjimą į Lietuvą.

Nuorodos: Visas straipsnis atgimimas.lt.

Politologas Lauras Bielinis: studentai negali kvalifikuotai vertinti dėstytojų Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuota konferencija „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“ prasidėjo studentų ir Seimo frakcijų atstovų susitikimu. Jame kaip ekspertas kalbėjęs politologas, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Lauras Bielinis kaip vieną didžiausių aukštojo mokslo sistemos trūkumų įvardijo vadybinį požiūrį į universitetą, taip pat nevengė kritikos studentų pasyvumui ir nenorui diskutuoti su dėstytojais.

Nuorodos: Visas straipsnis 15min.lt.

V.Stundys. Aukštasis mokslas Lietuvos pažangai

Aukštojo mokslo perspektyva: kur link eisime? - nėra retorinis, vienkartinis klausimas, o kasdienis būvis, reikalaujantis greitų ir aiškių atsakymų bei sutelkto lankstaus veikimo sparčios kaitos ir globalizacijos sąlygomis.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Ž.Mauricas: mokesčių žirklės karpo darbuotojus

Antrosios naktinės mokesčių reformos metu dar kartą prisiminta progresinių mokesčių idėja. Pasinaudojusios kilusiu šurmuliu, opozicinės partijos viena po kitos iš stalčių pradėjo traukti jau gerokai apdulkėjusius progresinių mokesčių įstatymo projektus.

Nuorodos: Visas straipsnis žurnale Valstybė.

Ar mokslo žurnalų redaktoriai verčia autorius cituoti tam tikru būdu?

Žurnale Science publikuoto tyrimo rezultatai rodo, kad atsakymas į minėtą klausimą yra teigiamas. Būtent, mokslo žurnalų redaktoriai manipuliuoja publikavimo sistema, žurnalų autoriai pasiduoda primetamam žaidimui, o mokslo reputacija smunka. Tyrimas grindžiamas ekonomikos, sociologijos, psichologijos ir verslo disciplinų mokslininkų apklausa. Nustatyti elgesio skirtumai tarp disciplinų, amžiaus grupių, bei privačių ir akademinių leidėjų.

Dokumentai: Coercive_Citation_in_Academic_Publishing.pdf.

Vygintas Gontis. Kur slepiasi šalių ekonominė konvergencija?

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį e

Nuorodos: Straipsnis V. Gončio tinklaraštyje.

Studija: Mokslo populiarinimo sistema

Kviečiame susipažinti su Lietuvos mokslų akademijos parengta studija: "Mokslo populiarinimo sistema".

Dokumentai: Mokslo_populiarinimo_sistema.pdf.

A. Samalavičius. Universitetų reformos bankrotas

Ištrauka iš žurnale ,,Kultūros barai'' publikuoto A. Samalavičiaus straipsnio: Beje, biurokratai jau gali švęsti ne tik Kalėdas, bet ir savo pasiektą dar vieną graudžią „pergalę“, kuri netrukus užguls visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Keletą metų buvo diskutuojama, kaip užkirsti kelią akademinės etikos pažeidimams, ypač mokslo darbų plagijavimui.

Dokumentai: visas straipsnis.

Mokslininkai siekia reformuoti mokslo žurnalų leidybą

Privačios leidyklos (Elsevier, Springer ir kitos) kaltinamos dirbtiniu mokslo žurnalų kainų kėlimu, verčiant bibliotekas prenumeruoti nepageidaujamus žurnalus, darant kliūtis įgyvendinant mokslo žurnalų atvirąją prieigą. Ypač aktyvi šiuo atžvilgiu yra matematikų bendruomenė, kuriai ypač svarbi kokybiška ir laisva mokslo rezultatų sklaida. wiki PolyMath nuorodų rinkinys rodo, kad daugiau kaip dešimtmetį besitęsianti mokslininkų kova pastaruoju metu vėl aktyvėja.  

Nuorodos: journal publishing reform.

You Tube (video) į pagalbą atskleidžiant fabrikavimą ir falsifikavimą

Netradiciniu būdu anonimiškai pranešama apie galimą mokslo rezultatų fabrikavimą ir falsifikavimą Tokyo universiteto laboratorijoje. Apie tai praneša žurnalas Science Insider susisiekęs su anonimu, You Tube paskelbto video autoriumi. 

Nuorodos: straipsnis.

Kokią akademinės etikos pažeidimų tyrimų sistemą rinksis anglai?

Londone vykusios konferencijos dalyviai nusprendė, kad centralizuotas vadovavimas akademinės etikos pažeidimų tyrimams anglams nepriimtinas. Kokia kita sistema bus pasirinkta paaiškės po kelių mėnesių, rašoma žurnalo Science Insider straipsnyje. 

Nuorodos: straipsnis.

Ar jau vyksta revoliucija mokslo publikacijų recenzavimo sistemoje?

Suomių mokslininkai pasiūlė iš principo naują ekspertų recenzavimo sistemą. Jef Akst žurnale The Scientist trumpai pristato esmę ir interneto nuorodas. 

Nuorodos: straipsnis.

Apie ką vengia kalbėti mokslininkai?

Apie ką vengia kalbėti mokslininkai? Be abejo apie neetišką elgesį moksle. Žurnalo Nature redakciniame straipsnyje Face up to fraud svarstoma apie tokių problemų nutylėjimo galimas priežastis ir pasekmes. Daroma išvada, kad vyriausybė ir mokslo finansavimo agentūros privalo spręsti mokslo tyrimų etikos problemas.

Dokumentai: straipsnis.

R. Norvaiša. Neišnaudotos Lietuvos mokslo galimybės

Autorius sugretina keletą paskutinio 2011 metų mėnesio mokslinės veiklos etikos įvykių pasaulyje ir Lietuvoje  

Dokumentai: straipsnis.

R. Norvaiša. Žurnalo cituojamumo rodiklis ir akademinė etika

Straipsnyje apžvelgiami manipuliacijų žurnalo cituojamumo rodikliu atvejai ir galimos to priežastys. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Lietuvos mokslo bendruomenę ir susiklosčiusios situacijos panašumus Kinijoje. Autorius teigia, kad tam tikros administracinės priemonės gali sumenkinti akademinės etikos - mokslo savikontrolės priemonės - vaidmenį.

Dokumentai: straipsnis.

Kinijos universitetas pripažįsta esant mokslinės veiklos etikos pažeidimų

Zhejiang universiteto prezidentas ne tik pripažįsta esant mokslinės veiklos etikos pažeidimų bet ir imasi griežtų priemonių kovai su tokiais pažeidimais. Kol kas nežinomi tokių pažeidimų mastai, nes nėra vykdomi tyrimai. Į viešumą iškilo tik keletas pavienių atvejų. Dauguma mokslininkų vis dar nepripažįsta problemos nenorėdami atrodyti ,,blogiukais''. Tačiau Kinijos švietimo ministras paskelbė pradedantis nulinės tolerancijos politiką etikos pažeidimams. Atrodo, kad Kinijai tampa svarbu jos mokslo kokybė ir pręstižas.

Dokumentai: Zero tolerance. Nature 2012-01-11.pdf.

V.Būdienė: nematau esminių pokyčių studijų kokybėje

„Valdantieji politikai norėjo padaryti revoliuciją aukštajame moksle. KT liberalų revoliucinius norus pristabdė ir išaiškino, kad reikia eiti evoliucijos keliu“, - tvirtina Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Kaip spręsti plagijavimo problemą?

Norint, nėra sudėtinga aptikti plagijavimą naudojant anti-plagijavimo sistemas. Daug sudėtingesnė yra plagijavimo prevencijos problema. Pimasis šių metų žurnalo Nature numeris šiai problemai skiria straipsnį su dešimčia patarimų. 

Nuorodos: Nature vol 481 5-th Janury 2012.

Antanas Kulakauskas. Dar vieną „reformų“ klasės žirgą su raiteliu be galvos teks žaboti

Kaip ir reikėjo laukti, Konstitucinis Teismas baigiantis gruodžiui paskelbė, kad kai kurie prieš pustrečių metų priimto Mokslo ir studijų įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai.

Nuorodos: Visas komentaras lrt.lt.

Universiteto mokslinių tyrimų rezultatai: viešoji ar privačioji gėrybė?

Nottingham'o universiteto fizikos profesorius Philip'as Moriarty samprotauja apie JK mokslo tarybų veiklą teigdamas, kad jos sudaro sąlygas realizuoti vyriausybės siekį toliau komercializuoti mokslinius tyrimus universitete.

Nuorodos: impact of university research.

Kapitalizmas ir universitetas

Interneto svetainės openDemocracy viename iš skyrelių skelbiami straipsniai, kuriose klausiama ar aukštasis mokslas Jungtinėse Karalystėse tampa pavaldžiu rinkos logikai.  Jei taip, tai kaip šis procesas vyksta. Išvados: verslas įtakoja mokslinių tyrimų kryptis ir neigiamai veikia mokslinių tyrimų etiką.  

Nuorodos: capitalism-and-university.

Mokslinė publikacija nėra šventa neliečiamybė

Po publikacijos mokslinis darbas neretai susilaukia įvairaus pobūdžio skaitytojų dėmesio ir įvertinimo. Tokia informacija gali būti ne mažiau vertinga už jo pradinę recenziją. Ar įmanoma tokią informaciją kaupti ir kaip tai daryti savo straipsnyje ''The paper is not sacred'' svarsto interneto svetainės Retraction Watch redaktoriai Adam Marcus ir Ivan Oransky.

Nuorodos: The paper is not sacred.

Profesorius J.Žilys: aukštųjų mokyklų tarybos gali toliau veikti, bet nedelsiant turi būti pakeista jų sudarymo tvarka

Valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo kurį laiką gali veikti toliau, bet nedelsiant turi būti pakeista jų sudarymo tvarka, sako buvęs KT pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Juozas Žilys.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Dr. Stan (Stasys) Backaitis. Dangers from Proposed Belarus and Russian Nuclear Power Plants to Lithuania

Lithuania, a country approximately the size of West Virginia, is situated on the southeast shore of the Baltic Sea. Lithuania’s existence is currently being threatened by nuclear power plants (NPPs) which Belarus and Russia are planning to build adjacent to Lithuania’s eastern and southwestern borders.

Dokumentai: Visas straipsnis.

Pradėjo veikti UNESCO palaikomas Globalusis atvirosios prieigos portalas

Šiuo portalu UNESCO skatina laisvą prieigą prie visų mokslo publikacijų visame pasaulyje. Tarp daugelio dalykų portale yra apibūdinta atvirosios prieigos situacija Lietuvoje.

Nuorodos: Global open access portal.

Kiek tiesos yra mokslo publikacijose?

The Wall Street Journal (gruodžio 2, 2011) straipsnyje “Scientists’ Elusive Goal: Reproducing Study Results” cituojamas mokslininkas teigia: “More often than not, we are unable to reproduce findings” published by researchers in journals. Tinklaraščio "The scholalry kitchen" autorius Ken Anderson teigia, kad dabartinė mokslo sistema neskatina (trukdo?) bandyti pakartoti jau paskelbtą rezultatą. Jis teigia, kad reikia vertinti pakartotų mokslo rezultatų skaičių, o ne publikacijų skaičių, ne citavimų skaičių ir ne žurnalo cituojamumo indeksą.

Nuorodos: BLOG the scholarly kitchen.

Etikos iššūkis ekonomikos mokslui

Ekonominė situacija pasaulyje verčia ekonomikos mokslininkus pagaliau pripažinti: ekonomikos mokslas neturi visuotinai pripažinto teorinio pagrindo. Pripažinti tai, liautis patarinėti visuomenei taip lyg patiems būtų viskas aišku, galiausiai laikytis principo - nekenk - ir yra etikos iššūkis ekonomikos mokslui. Tai teigiama Radford'o straipsnyje ir svarstoma ,,kas gi yra ekonomika?''. Taip pat klausiama (bet neatsakoma): kokia prasmė ruošti daugiau ekonomistų?

Dokumentai: Radford58.pdf.

Ką dabar veikia Lietuvos mokslininkai?

Prieš atsakydamas į šį klausimą, Česlovas Šimkevičius palygina fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus etikos principų požiūriu. Tiksliau, autorius primena R.K.Merton'o ir J.M.Ziman'o principus apibūdinančius šias tyrimų kryptis. Kita straipsnio dalis skirta Lietuvos mokslui, vėlgi vertinant jį etikos principų (nesi)laikymo požiūriu.

Nuorodos: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-07-ceslovas-simkevicius-ka-dabar-veikia-lietuvos-mokslininkai/73241.

Konferencija ,,Mokslas ir Etika": skelbimas ir programa

Š.m. gruodžio 10 d. (šeštadienį) 10 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų sąlėje įvyks konferencija ,,Mokslas ir Etika''

Dokumentai: konferencijos programa, konferencijos skelbimas.

Mokslo duomenų archyvų viešinimas - būdas išvengti apgavysčių ir pagerinti tyrimų kokybę

J.M. Wicherts'as teigia, kad duomenų, kuriais remiasi moksliniai tyrimai, viešinimas nėra įprasta psichologų bendruomenės praktika. Tokia praktika galėjo paskatinti Diederik'ą Stapel'į tuo pasinaudoti. Straipsnyje siūloma privalomai viešinti duomenis, kuriais grindžiama mokslo publikacija.

Nuorodos: http://www.nature.com/news/psychology-must-learn-a-lesson-from-fraud-case-1.9513#auth-1.

Olandų mokslininko falsifikavimo atvejis vis dar aktyviai aptariamas

Žurnale "The Scientist" šį kartą rašoma apie Diederik'o Stapel'io straipsnį garsiajame leidinyje "Science". Be to, įdomus toliau pateikiamas paties Stapel'io tekstas.

October 31, 2011

In recent weeks I’ve been thinking whether I should respond and, if so, what I have to say. It’s hard to find the right words. The committee has spoken. And now I have and I want to say something, how impossible it is right to say.

Nuorodos: http://the-scientist.com/2011/12/02/stapel-paper-retracted/.

Reformai nepasiduodantis Vilniaus universitetas nori likti išskirtinis

Apsileidimas ar siekis išsaugoti universiteto autonomiją bei išskirtinumą? Toks klausimas kyla stebint Vilniaus universiteto (VU) kovą su aukštojo mokslo reforma – seniausias ir didžiausias šalies universitetas liko vienintelis, iki šiol nepatvirtinęs naujo statuto, nesuformavęs tarybos ir neišsirinkęs rektoriaus.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Tendencinga mokslo interpretacija gali būti mirtina

Žurnalistas pateikė pavyzdį, kuomet tendencingas mokslinės informacijos pateikimas visuomenei gali būti vertinamas žmonių gyvybėmis.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

„Teisine chunta“ KT išvadinęs M.Adomėnas ir toliau abejoja teismo nepriklausomumu

Konstituciniam Teismui (KT) nelengva aiškintis, ar aukštojo mokslo reformą nustatęs Mokslo ir studijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Besikreipusieji į KT Seimo atstovus kaltina bylos vilkinimu, tuo metu konservatorius Mantas Adomėnas kelia hipotezes, kad viskas šioje byloje nuspręsta iš anksto.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Tarptautinė matematikų bendruomenė kviečiama diskutuoti apie matematikos žurnalų reitingavimą

Matematikų bendruomenė jau senai išreiškė savo kritišką požiūrį apie bibliometrinių duomenų, tokių kaip ISI cituojamumo indeksas, naudojimą vertinant mokslinius tyrimus. Lietuvoje apie tai buvo rašyta savaitraštyje Atgimimas 2008 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (994); taip pat Lietuvos mokslininkų sąjunga 2010 m. gruodžio 11 d. organizavo šia tema konferenciją.

Nuorodos: http://blog.mathunion.org/journals/?tx_t3blog_pi1%5BblogList%5D%5Bcategory%5D=5&cHash=e76bf582f21939f1192eefab275ad1cc.

Tamsioji mokslo pusė

Mokslininkas yra atsakingas ne tik už tai, ką jis siekia padaryti, bet ir už visas numatomas savo darbo pasekmes. Žurnalo The Scientist straipsnyje jo autorius H. E. Douglas iliustruoja šį teiginį biologijos mokslo pavyzdžiais. Bet apie tai galėtų pasvarstyti kiekvieno mokslo atstovas.

Nuorodos: http://the-scientist.com/2011/11/16/opinion-the-dark-side-of-science/.

Kelias link apgavystės prasideda mažu žingsneliu

Remdamasi dar 1963 metais atliktu psichologiniu eksperimentu Jennifer Crocker bando suprasti kaip mokslo darbe atsiranda apgavystė. Pretekstu šiam svarstymui žurnale Nature 479, 151; 2011 lapkričio 9 d. tapo olandų mokslininko Diederik'o Stapel'o duomenų falsifikavimo atvejis.

Nuorodos: http://www.nature.com/news/2011/111109/full/479151a.html.

Olandų mokslininko darbuose atskleistas duomenų falsifikavimo atvejis

Komisijos tyrimas parodė, kad Tilburgo universiteto socialinės psichologijos srities mokslininkas Diederik'as Stapel'as savo darbuose naudojo falsifikuotus duomenis. Apie tai rašo Ewen Callaway žurnale Nature 479, 15; 2011 lapkričio 1 d.

Nuorodos: http://www.nature.com/news/2011/111101/full/479015a.html.

R. Mikalauskas. Kaip pagerinti mokslo ir studijų kokybę?

Reaguojant į rinkos pokyčius Lietuvos aukštajame moksle stengiamasi tobulinti studijų metodus ir jų turinį, diegti naujausias informacinių technologijų priemones, radikaliai peržiūrėti programas, mokymo planus ir kvalifikacinius reikalavimus, studentų atrankos metodus, finansų valdymą ir administravimą. Tačiau, nežiūrint į tokias tendencijas ir pastangas, esminis trūkumas vis dėlto išlieka – žema mokslo ir studijų kokybė.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Jonas Jasaitis. Iš kur priviso tiek universitetų?

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami. Pirma, profesionalams tikrai nesinori veltis į ginčą su tais, kurie rėksmingai  dėsto iš anksto susikurtus, nuogirdomis arba iškreiptomis emocijomis (pykčiu, apmaudu ar net paprasčiausiu pavydu) grindžiamus teiginius, o dar dažniau „neiginius“.

Nuorodos: Visas strapsnis portale Balsas.lt.

Mokslinės veiklos etika ir mokslinių publikacijų vertinimas

''Ethics of scientific work and evaluation of scientific publication" - parašyta remiantis pranešimu tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ,,Akademinė etika ir universitetų valdymo tobulinimas'' (2011 m. birželio 28-30 d., Vilnius, MRU),

Dokumentai: etika ir publikavimas.

Lietuvos mokslininko etikos kodeksas

Lietuvos mokslininkų sąjungos priimtas Lietuvos mokslininko etikos kodeksas.

Dokumentai: Etikos kodeksas.

Sistema apsauganti nuo anti-plagijavimo sistemos?

JAV kompanija iParadigms LLC 1996 m. sukūrusi anti-plagijavimo sistemą Turniti, prieš kelis metus pradėjo pardavinėti naują produktą WriteCheck. Šis produktas įvertina ar rašto darbas gali būti identifikuotas kaip plagijatas naudojant Turniti duomenų bazę. Straipsnyje ''Plagiarism Betrayal?'' svarstoma ar WritCheck sukurtas tam, kad apsisaugoti nuo antiplagijavimo sistemos Turniti?

Nuorodos: http://www.insidehighered.com/news/2011/09/09/turnitin_writecheck_lights_fire_in_plagiarism_debate.

Kanados mokslininkas "papildė" savo reziumė

Moksle yra žinoma atveju, kai mokslininkai "pataiso" eksperimentų ar modelių rezultatus, tačiau šis Kanados mokslininkas į savo reziumė ir paraiškas paramai gauti papildydavo savo nebūtais nuopelnais - tyrimais kurių net nebuvo vykdoma. Plačiau Kalgario Herald straipsnyje anglų kalba.

Nuorodos: http://www.calgaryherald.com/news/Scientist+padded+resume+with+fake+data/5423506/story.html.

A.Žukauskas. Kokios autonomijos mums reikia?

Jeigu valdžios siūlomas Vilniaus universiteto autonomijos lygio žeminimas garantuotų aukštesnę mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, galima būtų su tokiu žeminimu sutikti. Jeigu VU Statuto teisinio statuso menkinimas mažintų vienkryptę Lietuvos jaunimo migraciją į užsienį ir didintų mūsų tautos kūrybinį ir inovacinį potencialą, galima būtų Statutą nuleisti iki kokio para-sub-poįstatyminio akto lygio ir nekvaršinti nei sau, nei kitiems galvos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

V.Būdienė: dėl universitetų jungimo studijos gali net pabrangti

Linksma provokacija, skirta politikams dar kartą apgalvoti universitetų egzistavimo valstybėje prasmę ir paskatinti viešas diskusijas. Taip ekspertų pasiūlymus Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą vertina prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė. Ji perspėja, kad įgyvendinus siūlomą pertvarką dėl monopolio studijos gali net pabrangti, o studijų ir mokslo rezultatai - smukti.

Nuorodos: Visas pranešimas Delfi.lt.

Šiaulių ir Klaipėdos universitetų likimas – neaiškus

Po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune palikti siūlantys ekspertai nenagrinėjo Šiaulių universiteto (ŠU) ir Klaipėdos universiteto (KU) perspektyvų. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė užsimena, kad regioniniai universitetai, nenorėdami nusileisti iki kolegijų lygio, turės bendradarbiauti su kitais stipriais universitetais, antraip jų laukia liūdnas likimas.

Nuorodos: Visas pranešimas Delfi.lt.

G.Steponavičius. Aukštojo mokslo reforma: dar kartą apie politinius užkalbėjimus ir miglas

Džiaugiuosi, kad viešumoje vėl ėmė rodytis tekstų vykstančios aukštojo mokslo reformos tema. Nenoriu leistis į detalias diskusijas su konkrečiais komentatoriais, tačiau laikau savo pareiga ginti pertvarkos mundurą. Juolab, kad dalis vertinimų yra vienpusiški ar net klaidinantys.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Kvantinės optikos specialistas neria į šviesos paslaptis

Šviesa – mums savaime suprantamas dalykas, kurios kilmė ir prigimtis išaiškinama dar mokyklos suole.  Fizikai optikos specialistai, tyrinėjantys šviesos savybes, pasakytų, kad toli gražu ne visos šviesos paslaptys įmintos ir ne visos galimybės išnaudotos.  Jaunas fizikas Julius Ruseckas, savo tyrimų objektu pasirinkęs  kvantinę optiką,  gavo finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotei – gilinimuisi į mokslo dar mažai pažintus  procesus.

Nuorodos: Visas straipsnis bernardinai.lt.

Julius Šalkauskas. Liberalizmas ir krikščionybė

Liberalizmo terminas naudojamas įvairia prasme. Juo žymimų  politinių partijų, ir visuomeninių judėjimų ar organizacijų ideologijos anaiptol nesutampa. Čia liberalizmą aptarsime kaip praktinę pasaulėžiūrą, kuri pasaulyje ir Lietuvoje yra vyraujanti. Kaip matome, šiame termine pabrėžta laisvės sąvoka (libertas lotynų kalboje reiškia laisvę).

Nuorodos: Visas straipsnis tinklaraštyje gontis.eu.

Vilniuje ir Kaune siūloma palikti po vieną universitetą

Iš šiuo metu Vilniuje ir Kaune veikiančių 11 valstybinių universitetų iki 2017 metų turėtų likti du – vienas Vilniuje ir vienas Kaune. Kiti universitetai integruotųsi į Vilniaus ir Kauno universitetus. Tokius pasiūlymus pateikė premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, svarsčiusi galimybes apjungti valstybinius didžiųjų miestų universitetus.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

R.Vaitkus. Stuburinių kova už universitetų autonomiją

Gamtoje yra dviejų rūšių gyvieji organizmai: stuburiniai ir bestuburiai. Pastarieji yra lankstūs, gerai prisitaiko prie aplinkos. Užtat stuburiniai yra toliau pažengę evoliucijos kelyje. Dažna valdžia nori matyti savo pavaldinius bestuburiais. Tokie nieko nereikalauja, prie visko prisitaiko. Su turinčiais stuburą – blogiau. Nebent jį sulaužysi.

Ar švietimo ir mokslo ministerija nori bestuburių visuomenės?

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslininkai: radikalios reformos leido Estijai tapti Baltijos šalių pirmūne

Trijų Baltijos šalių mokslininkų tyrime „Baltijos visuomenės plėtra: po dvidešimties metų“ (Baltic Way(s) of Human Development: Twenty Years On) apžvelgiamos ir priežastys, kodėl Estija per dvidešimt nepriklausomybės smarkiai atitrūko nuo Latvijos ir Lietuvos. Tarp pagrindinių priežasčių minima vietos politikų drąsa imtis radikalių reformų pereinant prie rinkos ekonomikos, privatizacija siekiant užsienio investuotojų dėmesio ir įgimtas didesnis pasitikėjimas savimi bei protestantiška pasaulėžiūra.

Nuorodos: Visas pranešimas Delfi.lt.

Proveržis su Vyčio ženklu ant lietuviškos monetos

Eurui išgyvenant krizę, mokslo pasaulyje savotiškai pagerbta lietuviška moneta. Iš tikrųjų išskirtinis ir džiugus laimėjimas: Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų, vadovaujamų prof. habil dr. Gintaro Valušio, darbas buvo ne tik paskelbtas įtakingiausiame pasaulyje taikomosios fizikos žurnale "Applied Physics Letters", bet ir jų tyrimus iliustruojančios lietuviškos monetos Vytis papuošė leidinio viršelį.

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Universitetus jungs slaptai

Vilniuje per artimiausią dešimtmetį valstybinių universitetų skaičius turėtų sumažėti nuo septynių iki keturių ar penkių, Kaune - nuo penkių iki trijų ar keturių, rašo „Kauno diena“.

Darbą baigė prieš pusmetį premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta ekspertų grupė, kuri turėjo pateikti pasiūlymus, kaip optimizuoti valstybinių universitetų tinklą dviejuose didžiausiuose šalies miestuose. Tačiau darbo rezultatai nuo visuomenės kol kas slepiami.

Nuorodos: Visas pranešimas Delfi.lt.

VU senatas del LR Seimo teisės departamento išvados dėl Seimo narės V. Baltraitienės įregistruoto MS įstatymo projekto

Kviečiame susipažinti su labai vieningai priimtu Vilniaus universiteto senato sprendimu.

Dokumentai: VU senato nutarimas.

Aukštųjų mokyklų autonomiją sustiprinti gali tik akademinės bendruomenės branda

Seime vykusioje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų autonomija: sąvoka ir jos taikymas šiandienos kontekste“ konstatuota, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės neišnaudoja autonomijos teikiamų galimybių.

Apie institucinę aukštųjų mokyklų autonomiją pranešimą skaitęs Europos universitetų asociacijos Valdymo, autonomijos ir finansavimo departamento vadovas Thomas Estermann, išskyrė keturias autonomijos dimensijas: finansinę, organizacinę (valdymo), personalo valdymo bei akademinę.

Nuorodos: Visas pranešimas lrytas.lt.

L.Donskis pripažįsta klydęs dėl aukštojo mokslo reformos

Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma neišsprendžia esminių akademinio pasaulio problemų. Tai technokratinė reforma, leidusi ministerijai lengviau valdyti universitetus, tačiau ne sutelkusi, o suskaldžiusi akademinę bendruomenę. Tai interviu DELFI kalbėjo europarlamentaras, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys Leonidas Donskis. Jo manymu, be užsienio ekspertų pagalbos reformuoti aukštojo mokslo nesugebėsime.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Leonidas Donskis. Universitetas ar ministerija?

Lietuvoje vykstančiai aukštojo mokslo reformai lieka šie mokslo metai. Po jų, kaip žinia, vyks nauji Seimo rinkimai, kurie reikš visos reformos pabaigą. Po jų ateis kitas ministras, formuosis kitokia ministerija ir naujas artimos ateities scenarijus su politinio ir akademinio revanšo elementais, o gal net ir su visiška senosios sistemos restauracija.

Nuorodos: Straipsnis L. Donskio tinklaraštyje.

Kuo Lietuvos mokslininkas skiriasi nuo kolegos Izraelyje?

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, per 16 metų (1991–2007) Lietuvos Respublikos patentų registre užregistruota per 3,1 tūkst. patentų (vidutiniškai 194 per metus). Jų skaičius savotiškai įvairuoja, tarkim, 2005 m. išduota 116, 2007 m. – tik 69 patentai. 2010-aisiais, kaip ir 2009 m., Lietuvos išradėjams išduoti 84 patentai.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslas ir etika Lietuvoje

Mokslas ir etika Lietuvoje

Kalbėdama apie vienos disertacijos plagiato 10 metų epopėją ŠMM viceministrė N. Putinaitė apibūdino Lietuvos akademinę bendruomenę kaip uždarą, hierarchinę ir nedemokratinę visuomenę. Šios visuomenės etikos problemas turėtų spręsti kuriama akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (M. Jackevičius. Seimas įsteigė plagiatų medžiotojų įstaigą. DELFI, 2011-09-15). Šis niūrus mokslo Lietuvoje apibūdinimas ir etikos priežiūros institucijos sureikšminimas verčia kažką daryti, bent jau netylėti.

Dokumentai: etika_Lietuvoje.pdf.

Seimas įsteigė plagiatų medžiotojų įstaigą

Ketvirtadienį Seimas uždegė žalią šviesą plagiatorių ir sukčiautojų akademinėje sferoje tramdymui – pritarė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimui. Dalis parlamentarų abejojo, ar tarnyba bus pajėgi kovoti su akademine korupcija.

Už naujos tarnybos steigimą pasisakė 71 parlamentaras, 8 buvo prieš, 29 susilaikė. Prieš metus šios įstaigos steigimui Seimas buvo nepritaręs.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Universitetų pirmiausia mažės Vilniuje ir Kaune

Ekspertai rugsėjo pabaigoje turėtų paskelbti rekomendacijas, kaip pertvarkyti Vilniuje ir Kaune veikiančius universitetus.

"Kauno diena" rašo, kad universitetų tinklo pertvarkos taikiklyje kol kas atsidūrę šeši universitetai Vilniuje ir penki Kaune. Premjero Andriaus Kubiliaus sudarytai darbo grupei pavesta ištirti Lietuvos universitetų dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tinklą ir pateikti siūlymų, kaip juos optimizuoti.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Pradedami siūlyti kandidatai į Aukštojo mokslo tarybą

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatus į Aukštojo mokslo tarybos narius. Kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, įstaigos, įmonės ir fiziniai asmenys, taip pat kandidatai gali siūlytis patys. Pretendentų anketų laukiama iki rugsėjo 20 d.

Nuorodos: Visas pranešimas Bernardinai.lt.

Kodėl geriausios pasaulyje – Suomijos mokyklos?

Nedideliame Suomijos miestelyje Espoo, esančiame į Vakarus nuo Helsinkio, Kirkkojarvi bendrojo lavinimo mokykloje – semestro pabaiga. Patyręs mokytojas ir mokyklos direktorius Kari Louhivuori ketina imtis kraštutinumų, vertinant suomių standartais. Vienas iš Kari mokinių, šeštaklasis Besartas, berniukas iš Kosovo, smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, nepaisant milžiniškų mokytojo pastangų.

Nuorodos: Visas straipsnis bernardinai.lt.

Vincentas Lamanauskas. „MAKDONALDINIS“ IŠSILAVINIMAS: GREITAI, PIGIAI IR LENGVAI, BET NEEFEKTYVIAI

"Kai iš pašaukimo ar pagal profesiją esi daug mąstęs apie žmones, kartais imi ilgėtis primatų. Jie bent neturi slaptų minčių." (A.Kamiu)

 

Nuorodos: Visas straipsnis V. Lamanausko tinklaraštyje..

IBM išjudino mokslo ir verslo partnerystę

Šeši Lietuvos tyrimų centro (LTC) vykdomi projektai, kuriems skirta beveik 39 mln. Lt ES paramos, juda į priekį. LTC į stažuotes užsienyje šią vasarą išsiuntė pirmuosius studentus, gerokai pasistūmėjo projektas, kurį įgyvendinant kuriamas gerklės vėžio diagnostikos iš žmogaus balso prototipas.

LTC prieš metus buvo įsteigtas, kad įgyvendintų penkeriems metams pasirašytą Vyriausybės bendradarbiavimo su IBM mokslinių tyrimų ir plėtros srityje sutartį.

Nuorodos: Visas straipsnis vz.lt.

A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. III: KTU akademinės machinacijos

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. II dalis: VGTU

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Stasys Bačkaitis. Shale gas: energy security laced with possible environmental perils

In the last few years, the world's gas markets have and are still experiencing a revolution. Thanks to the
newly developed U.S. technology, that allows drilling into shale formations and breaking them apart for
extraction of gas, knowledge on how to tap into such gas resources became available to any country in
the world...

Dokumentai: Full text.

Stasys Bačkaitis. Skalūnų degiosios dujos: energetinė palaima ir galimi ekologiniai pavojai

Pastaruosius kelerius metus pasaulio degamųjų dujų rinkose vyko ir dar vis tęsiasi revoliucija.
Naujai išvystytos JAV technologijos, leidžiančios prisigręžti į degamosiomis dujomis
prisisunkusius skalūnų klodus ir juos suskaldyti, dėka daugeliui pasaulio kraštų atsivėrė
galimybė apsirūpinti degamosiomis dujomis savo žemėje esančiais ištekliais. Todėl šiuo būdu...

Dokumentai: Visas straipsnis.

Mokslinės veiklos etika ir mokslo publikacijų vertinimas

Tarptautinės mokslinės konferencijos ,,Akademinė etika ir universitetų valdymo tobulinimas" pranešimo skaidruolės.

Pranešime argumentuojama, kad moksle egzistuoja vertybių krizė ir ,,publish or perish" kultūra yra viena iš krizės pasireiškimo formų.

Dokumentai: Norvaisa.ppt.

LSAS: minimalaus mėnesinio atlyginimo diferencijavimas skatintų jaunimo emigraciją

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Nuorodos: Visas pranešimas 15min.lt.

Leonidas Donskis. Universitetų galo pradžia

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse?

Nuorodos: Leonido Donskio tiklaraštis.

Apklausa: pusė gyventojų neturi nuomonės apie aukštojo mokslo reformą

Apie 21 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų prieš porą metų pradėtą aukštojo mokslo reformą linkę vertinti teigiamai, 31 proc. - neigiamai, o 46 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Profesoriaus Aleksandro Vasiliausko nuomone, iniciatyva imtis reformos gera, tik pasirinkti veiksmai nebuvo patys protingiausi, tad juos reikia taisyti.

5,8 proc.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Mirštanti "Nokia" ir Lietuvos mokslo prioritetai

Jeigu neįvertinsime Lietuvos demografinės padėties, po dešimtmečio, beveik perpus sumažėjus abiturientų, Lietuvos pramonė pajus ypatingą specialistų stygių ir neišvengiamai teks kviestis ne tik inžinerinį techninį personalą, bet ir mokslo daktarus iš Kinijos, Indijos ar Brazilijos.

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

Doktorantūrai vykdyti – mokslo kompetencijos kartelė

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl pirmųjų įvertintų doktorantūros teisių suteikimo.

Nuorodos: Visas straipsnis Universiteto naujienose.

„NE“- PRIVAČIŲ (NEVALSTYBINIŲ) AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ FINANSAVIMUI

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), išanalizavęs Lietuvos Respublikos Konstituciją, 2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo sprendimą dėl LR Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimo, 2009 spalio 28d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2002 m. vasario 5 d.

Dokumentai: LAMPSS peticija .

MOKSLO SRIČIŲ, KRYPČIŲ IR ŠAKŲ KLASIFIKACIJOS projektas

Pateikiame jūsų dėmesiui naują mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos projektą. Jis paremtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1840 „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“, kuriame rekomenduojamos šešios mokslo sritys: humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai. Šio nutarimo pagrindu buvo parengtas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 14 d. Nr. V-231 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir šakų patvirtinimo“.

Dokumentai: Mokslo_Klasifikacijos_Projektas.pdf.

G.Steponavičius: į Lietuvą žvalgosi britų universitetai

Lietuva domisi Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos, norinčios čia steigti universitetų filialus ar pačius universitetus. Tai penktadienį susitikime su žurnalistais pareiškė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

G.Steponavičius sakė pastaruoju metu jaučiantis „pakankamai intensyvų ir ne pavienį“ britų universitetų domėjimąsi veikla Lietuvoje. „Tokias užklausas suprantu ne vien kaip domėjimąsi Lietuvos rinka, kuri išties nėra didelė, bet kaip atskaitos tašką veikti regione.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

J.Lakis. Reitingai suprimityvina universitetų idėją

Universitetų situacija ir situacija universitetuose nebe nauja viešųjų diskusijų tema. Gaila tik, kad dalis diskutantų sudėtingiausia problema laiko universiteto vietą reitingų lentelėje. Tiek to su tais reitingais, man rodos, kad „pasimatavimai“ yra pomėgis provincijos berniukų, siekiančių įsitvirtinti miesto aplinkoje. Be didesnių paklaidų galima pamatuoti sprinterių įveiktos distancijos laiką arba sunkiaatliečių iškeltą svorį.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

K.Girnius. Maži mokesčiai – skurdi valstybė

Vargu ar pirmieji įspūdžiai užkeri Lietuvoje pirmą kartą besilankantį užsienietį. Nušiurę, pasenę, nešvarūs Vilniaus troleibusai ir autobusai, purvini šaligatviai, duobėtos, prastai apšviestos gatvės ir nesutvarkyti pastatai pabrėžia Lietuvos atsilikimą. Žiemą įspūdis dar prastesnis. Net pagrindinės senamiesčio gatvės nevalytos, visur ledas, pavojus griūti ir susižeisti.

Pirminis įspūdis nėra klaidingas. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra skurdi, minimalias paslaugas teikianti valstybė.

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.

S. Backaitis, R. Slavickas. Lithuania’s Energy at Difficult Energy Crossroads: Planning for the Future

On January 1, 2010 Lithuania has powered down and decommissioned the Ignalina atomic energy plant’s (IAE) only remaining nuclear reactor, which supplied nearly 80% of the country’s electrical needs. Until late in 2007 very little attention was given as to what would happen in the aftermath of the shutdown except for considerable rhetoric that a new nuclear power plant would be built in the 2016-2018 timeframe. However, nothing was done to initiate any activity in this direction...

Dokumentai: Visas straipsnis.

Mokslininkas: Lietuva neprapuls, bet greičiausiai bus ES uodegoje

Lietuvos pažangos strategijos projektas „Lietuva 2030 m.“ – fantazija prieš rinkimus, sako Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas. Interviu DELFI jis prognozuoja, kad, be esminių politinės sistemos ir valstybės valdymo reformų, Lietuvos laukia buvimas Europos Sąjungos (ES) uodegoje.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vygintas Gontis. Kodėl susiginčijo ekonomistai?

Turime pripažinti, kad viešumoje kilęs profesinis ginčas tarp profesoriaus Romo Lazutkos ir daktaro Gitano Nausėdos nėra įprastas reiškinys  (Nausėda,

Nuorodos: V. Gončio tinklaraštis.

Stan Backaitis. Russian Nuclear Projects: a Deadly Threat to Energy Independence of the Baltic States

Russia can turn the lights out on Lithuania and the other two Baltic states any time it pleases. And they can't turn them back on without Russia’s permission...

Dokumentai: Full text.

Stasys Bačkaitis. Rusijos branduoliniai projektai – gyvybinė grėsmė Baltijos kraštų energetikai

Rusija gali nutraukti elektros tiekimą Lietuvai bet kokią minutę, o Lietuva prie to jungiklio prieiti negali. Lietuva ne tik prie jo negali prieiti, bet net ir yra priklausoma nuo jai Rusijos pateikiamų energetinių žaliavų, kad galėtų generuoti jai reikiamą elektros energiją ir šilumą. Jos yra valstybei reikalingos užsitikrinti ekonominę bei energetinę nepriklausomybę...

Dokumentai: Straipsnio tekstas.

Švietimo sistemoje per daug užkalkėjimo ir neskaidrumo

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tiki, kad aukštojo mokslo reformą po kelerių metų vadinsime visiškai pavykusia, tačiau kol kas jai pagreitį įgauti esą trukdo akademinės nomenklatūros sustabarėjimas. Apie pačią reformą, jos ateitį ir kliuvinius kalbamės su ministru.

– Reformos vertinimų esama labai įvairių. Tačiau kaip Jūs pats asmeniškai ją vertinate?

Nuorodos: Visas straipsnis www.veidas.lt.

P.Gylys. Papūgėlių ir triušiukų hibridai universitetuose ir žurnalistikoje

Žiniasklaida – pragarai, bet be jos – negerai. Taip mano dauguma žmonių iš mano aplinkos. Žiniasklaidoje matome daug informacinio šlamšto, bet be jos gyventi negalime, nes per ją daug ką sužinome. Joje yra neprofesionalių, akivaizdžiai užsakytų, šališkų žinių, bet esama ir nuoširdaus siekimo ištirti ir informuoti.

Šį kartą tenka imtis plunksnos reaguojant į galbūt ir neužsakytą, bet tikrai nekokybišką žurnalistinį produktą prestižiniu laikytame „Veido“ žurnale.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Grupė intelektualų G.Steponavičių ragina taisyti reformos klaidas

Mokslo bei kultūros žmonės, aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių ragina nedelsiant taisyti aukštojo mokslo reformos klaidas.

Visuomeninio diskusijų forumo „Tauta, piliečiai, valstybė“ pareiškime teigiama, kad dar iki naujų mokslo metų pradžios reikia biudžeto lėšomis atgaivinti Valstybinį studijų fondą ir perduoti jam įgaliojimus teikti studijų paskolas visiems Lietuvoje studijuojantiems studentams palankiausiomis sąlygomis.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

J. E. Stiglitzas: Mauricijaus stebuklas

Įsivaizduokite mažą valstybę, kuri visiems savo piliečiams suteikia nemokamą aukštąjį mokslą, nemokamą sveikatos apsaugą, transportą moksleiviams.

Greičiausiai manytumėte, kad tokia šalis yra nepaprastai turtinga arba sparčiai artėja prie finansų krizės.

Nuorodos: Visas straipsnis ekonomika.lt.

Vygintas Gontis. Kitas požiūris į „Lietuvos krizės anatomiją“

2010 metų pabaigoje leidykla Kitos knygos išleido finansų analitiko Stasio Jakeliūno knygą Lietuvos krizės anatomija. Knyga pasirodė labai laiku, nes krizės priežasčių ir pasekmių teisingas suvokimas yra svarbus ne tik ateities sprendimams priimti, bet ir ieškant kelių kaip galėtume krizės pasekmes sušvelninti ir vėl grįžti į normalų ūkio augimą. Nuorodos: V. Gončio tinklaraštis.

Grupė žinomų signatarų reikalauja atstatydinti švietimo ministrą

Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubas antradienį pareikalavo atstatydinti švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kurį apkaltino švietimo politiką grindžiant "antivalstybiškai orientuotomis" ir "antimoksliškomis" laisvosios rinkos idėjomis.

Anot pareiškimo autorių, mokslo ir švietimo įstaigos tampa panašios į pelno siekiančias įmones.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslo ir meno finansavimas priklausys ir nuo pasiektų rezultatų

Mokslo ir meninės institucijos veiklų finansavimas susidės iš dviejų dalių - viena jų bus stabili, o kita priklausys nuo pasiektų rezultatų.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Lietuvos pažangos strategija "Lietuva 2030"

Kviečiame susipažinti su rengiama Lietuvos pažangos strategija "Lietuva 2030"

Dokumentai: Lietuvos pažangos strategija.

Nauja mokslinių tyrimų pirkimų tvarka, tikimasi, paskatins skaidrumą ir atsakomybę

Vyriausybė patvirtino tvarką, kuri leis nustatyti, kurie ministerijų ir kitų institucijų perkami tyrimai yra moksliniai. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų pirkimo tvarkos aprašas reglamentuoja vieningą tokių darbų pirkimo tvarką.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

V.Daujotis. „Moksliška“ pinigų plovykla: lietuviškas neoliberalizmas ir nauja viešoji vadyba

V. DaujotisAukštojo mokslo pavertimo tik priemone gauti pelną iniciatoriai, pristatydami savo reformos planus, naudojo vien tik laisvosios rinkos retoriką. Tiesa, priešingai oratorių lūkesčiams, ji ne tiek padėjo pastiprinti argumentus būsimos reformos naudai, kiek negailestingai apnuogino jos iniciatoriams nesvetimas elementaraus išsilavinimo spragas.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Antanas Kulakauskas. Apie valstybės namo pamatus

A. Kulakauskas„Jeigu susvetimėjimą ir abejingumą pakeis bendruomeniškumas ir noras padėti šalia esančiam, greičiau sukursime geresnę Lietuvą“, – taip Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino valdžią imti pavyzdį iš bendruomenių.

Nuorodos: Straipsnis vz.lt.

A.Medalinskas. Valdžios ir bankų kilpa ant studentų kaklo

Liko tik mėnuo laiko, kai valdžia pagal susitarimą su bankais gali peržiūrėti studijų kreditavimo sistemą, kuri ne vienam iš studentų primena kilpą ant kaklo.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

D.Matulis: liūdna, kai emigruojama dėl mados

Dalis žmonių į užsienį nori išvykti studijuoti, o kita dalis išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių, sako po 12 JAV praleistų metų į Lietuvą grįžęs biochemikas Daumantas Matulis. Tačiau D. Matuliui liūdna, kai emigracija tampa akla mada ir galvojama, kad nėra kitų variantų.

Apie tai mokslininkas penktadienį kalbėjo viešėdamas DELFI interneto konferencijoje.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvos statistikai: 60 proc. mokslo daktarų patenkinti savo alga

Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 9,6 tūkst. daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų iki 70 metų amžiaus, arba 0,5 proc. visų 25–70 metų amžiaus gyventojų. Savo atlyginimu labai arba iš dalies patenkinti buvo 59,6 proc. mokslo daktarų arba 12,8 procentinio punkto daugiau nei 2006 m.

2009 m. pabaigoje dauguma (95,7 proc.) mokslo daktarų buvo aktyvūs darbo rinkos dalyviai, tik 0,4 proc.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Jaunieji mokslininkai nesulaukia žadėtų pokyčių

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos mokslo taryba prieš pusantrų metų perėmusi atsakomybę dėl mokslinių tyrimų Lietuvoje finansavimo, šiandien vis dar stokoja atsakomybės ir atskaitomybės. Tokios sisteminės mokslo politikos klaidos pasekmė – nukenčiantys perspektyvūs tyrėjai ir diskredituojamas konkursinis mokslinių tyrimų finansavimo modelis.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

A.Medalinskas. Ar suveiks tautos savisaugos instinktas?

A. MedalinskasŠiuo metu Lietuvoje vyksta du labai svarbūs, bet priešingi vienas kitam procesai, kurių pasekmės yra gyvybiškai svarbios mūsų valstybei. Vienas iš jų kuo toliau, tuo labiau gali varyti į neviltį, kitas žadina atsargų optimizmą. Kas nugalės?

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslo bendruomenės galios prarastos. Kodėl?

Pabaiga, pradžia Nr. 21

 

Su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku habil. dr. Rimu NORVAIŠA, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vyriausiuoju mokslo darbuotoju, bendrauta rengiantis konferencijai „Mokslinių publikacijų vertinimas, mokslinės informacijos sklaida ir žurnalų cituojamumo indeksas: istorija, tendencijos ir perspektyvos“. Ji vyko gruodžio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje ir buvo organizuota Lietuvos mokslininkų sąjungos.

Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gruodžio 23 d. Nr. 22 (444).

Mokslinės publikacijos: vertinimas, sklaida, cituojamumas

Mokslo reikalais šalyje labiau besidomintieji prisimena 2009 m. gruodžio 19 d. Lietuvos mokslo akademijos rūmuose vykusią įdomią diskusiją mokslo studijų klausimais, faktiškai apie šalyje vykdomą mokslo ir studijų sistemos reformą ir jos padarinius. Tai buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos 20-mečiui skirta konferencija, parodžiusi, kad aptariamose srityse aštrių problemų tik daugėja. Baigiantis 2010-iesiems buvo nutarta pradėtą diskusiją pratęsti, pajudinant naują susikaupusių problemų sluoksnį. Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21 (443).

Gerinsi aplinką – gerės gyvenimo kokybė

Jau rašėme, kad LR Prezidentūroje apdovanoti geriausių 2009 metų jaunieji Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas organizuojamas nuo 2006-ųjų metų. Šiais metais įsteigta nauja nominacija – geriausios disertacijos iš aplinkosaugos srities autoriui. Šį apdovanojimą įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, dirbanti Aplinkosaugos komitete. Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gegužės 20 d. Nr. 10 (432).

Ilgai snaudęs Lietuvos pramonės vulkanas prabyla (2)

Lietuvoje pradedama saulės elementų, fotoelektros modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys.

Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gegužės 20 d. Nr. 10 (432).

Prabyla ilgai snaudęs Lietuvos pramonės vulkanas

Lietuvoje pradedama fotoelektros gamybos priemonių – saulės elementų ir modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio – gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gegužės 15 d. Nr. 9 (431).

Atėjo metas rinkti saulės spindulius

Pačiame Žirmūnų pakraštyje, kur troleibusų žiedas ir baigiasi miestas, prasideda reikšmingi visai šaliai dalykai – atidaryta įmonės UAB Precizika-MET SC industrinė laboratorija, skirta saulės elementų gamybai ir gamybos procesams tobulinti. Šalyje tai pirmoji tokio pobūdžio gamyba. Įvykis, išeinantis iš kasdienybės ribų ekonominį sunkmetį išgyvenančioje šalyje. Nuorodos: "Mokslo Lietuva" 2010 m. vasario 18 d. Nr. 4 (426).

R.Matkevičienė. Mokslininkų požiūris į mokslo komunikaciją: ar rūpi autorių teisių apsauga bei vieša prieiga prie mokslo kūrinių

Šiuolaikinė visuomenė, dažnai vadinama žinių ar žinijos visuomene, kelia reikalavimus mokslininkų bendruomenei ne tik atlikti visuomenės darnią raidą užtikrinančius, ją lemiančius tyrimus, skatinančius ir fundamentaliųjų, ir taikomųjų tyrimų, atliekamų kartu su verslo institucijomis, bet ir informuoti visuomenę, supažindinti ją su atliekamais tyrimais, jų rezultatais, poveikiu visuomenei ar atitinkamai gyvenimo sričiai.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Marija Stonkienė. Teisinės atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių problemos Lietuvoje

Straipsnyje aptariamos atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių radimosi prielaidos, detalizuojamas atvirosios prieigos turinys. Apibrėžus teisinį atvirosios prieigos turinį, analizuojami tradicinės mokslo komunikacijos teisiniai pagrindai (autorių turtinių teisių pasiskirstymo modeliai), nustatomos jų galimybės ir pokyčiai, užtikrinantys atvirąją prieigą prie mokslo kūrinių.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, ppt byla.

Ž. Petrauskienė. Prieigos prie mokslo publikacijų realizavimo galimybės: leidėjų nuostatos bei akademinių institucijų patirtis

Atvirosios prieigos (angl. Open Access) idėjos sparčiai plinta pasaulyje. Jas palaiko pažangūs mokslo atstovai, bibliotekininkai, pastaruoju metu – net komercinės leidyklos. Mokslo įstaigos bei mokslą finansuojančios institucijos priima nuostatas dėl atvirosios prieigos. Didelį dėmesį atvirosios prieigos idėjų įgyvendinimui skiria ir tarptautinės organizacijos.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Jūratė Kuprienė. Atviros prieigos prie Lietuvos mokslo publikacijų problemos ir galimybės

Neabejotina, jog mokslo laimėjimų ir mokslinių tyrimų rezultatų pažinimas praplečia turimų žinių apimtį, skatina naujus mokslinius atradimus, mokslo ir ekonomikos pažangą. Tam būtina sąlyga – nevaržoma mokslinės informacijos prieiga, užtikrinanti didesnį mokslinių tyrimų rezultatų matomumą, platesnį jų panaudojimą ir pritaikymą.

Dokumentai: Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Eleonora Dagienė. Šiuolaikinė mokslo darbų publikavimo sistema

Kviečiame susipažinti su E. Dagienės pranešimu LMS konferencijoje.

Dokumentai: Pranešimas konferencijoje, pdf byla.
Syndicate content