Europos Komisija (EK) paskelbė dvi prioritetines ateities technologijų bei mokslo sritis, kurios per artimiausius dešimt metų sulauks didžiausio finansavimo. Taigi, tie, kurie madingai keiksnoja Europą, gali pradėti keikti save, kad užsiima ne ta sritimi. Mokslininkai, ieškantys sprendimų, kaip tvirčiausią pasaulio medžiagą – grafeną – iš laboratorijų perkelti į realybę, ir studijuojantys mažiausiai ištirtą žmogaus organą – smegenis, artimiausią dešimtmetį Europa nesiskųs. Po milijardą eurų šioms mokslo sritims skyrusi EK teigia norinti „paskatinti revoliucinius atradimus“, kurie atneštų išskirtinę naudą Europos visuomenei, skatintų ekonomikos augimą bei ateityje užtikrintų naujas darbo vietas.

Dvi finansavimo sulaukusios sritys išrinktos po ilgo ir kruopštaus darbo. Dar 2010 m. liepą paskelbusi konkursą finansavimui, EK sulaukė 21 dėmesio verto pasiūlymo. 2011 m. sausį iš jų buvo atrinkti šeši įdomiausi. Tuomet visų šešių projektų kūrėjai EK pateikė išsamius savo tyrimų rezultatus ir darbų pasiūlymus, kuriuos 2012 m. lapkritį bei gruodį lygino ir analizavo 25 ekspertų komisija. Galiausiai šią savaitę buvo paskelbta, kad finansavimą pelnė dvi mokslo sritys.

Jau įsivaizduojame, kaip tai siutina Lietuvos ūkininkus, nesugebančius išpešti bent jau lygių su kolegomis Vakaruose finansavimo sąlygų. Džiaugiamės, kad naujos mokslo sritys yra vertybė, o ūkis, deja, tik verslas. Kartu bijome – ta pati EK ne taip seniai už 6 mln. eurų mėgino kaip didžiulę vertybę gelbėti beviltišką „Symbian“ operacinę sistemą. Be to, matyt, išreikšime daugelio europiečių viltį pasakę, kad tikimės, jog grafeno ir žmogaus smegenų tyrimai nebus atliekami Graikijoje – už tiek eurų norėtųsi sulaukti kažko daugiau, negu prašymo duoti daugiau eurų.

Grafeno tyrimai

Pagrindinis iniciatyvos tikslas – kuo greičiau sukurti realiame pasaulyje reikalingus gaminius iš kol kas eksperimentinio grafeno. Tuo tikslu septyniolikoje Europos Sąjungos šalių šiam darbui bus suburtos 126 akademinių bei industrinių tyrimų grupės. Dar apie 20-30 grupių bus pasirengusios atlikti papildomą inžinierinę ekspertizę ir kitaip remti iniciatyvą, kai tik ji prasidės.

Pirmiems 30 tyrimo mėnesių skyrus 54 mln. eurų biudžetą, tyrimo grupės imsis ieškoti, kuriose srityse galima taikyti unikalias naujos anglies atmainos savybes. Grafenas pasižymi išties nepaprastu fizikinių bei cheminių savybių deriniu. Jis daug geresnis elektros laidininkas negu varis, iki 300 kartų tvirtesnis už plieną, tai ploniausia medžiaga, pasižyminti unikaliomis optinėmis savybėmis.

Jau pakrikštytas XXI a. stebuklingąja medžiaga, jis gali pakeisti silicį, būti panaudotas elektronikos ir optikos įrenginiuose. Lankstūs telefonai, elektroninis popierius, efektyvesnės baterijos ir ekonomiškesni lėktuvai – tai tik maža dalis galimų grafeno taikymo tyrimo sričių. Tikimasi iš jo pagaminti dirbtines akies ragenas. Tačiau iniciatyvos tyrėjai nesiims apžioti visko.

„Nors numatyta programa itin plati, neįmanoma aprėpti visko. Pavyzdžiui, nesirengiame konkuruoti su Korėja, kuriant grefeno ekranus, – sako Švedijos Chalmerso technologijų universiteto profesorius Jaris Kinaretas, kuris vadovaus „Grafeno“ projektui ir tiesiogiai kontroliuos 15 darbo barų lyderių veiklą. – Tačiau, be abejo, pagrindinis mūsų projekto tikslas – grafeno gamyba.“

Pagrindinis šio projekto tikslas – geriau suprasti mažiausiai pažintą žmogaus organą, kad galėtume rasti naujų smegenų ligų gydymo metodų, sukurtume naujas kompiuterių sistemas, pagrįstas smegenų veiklos principais ir geriau suprastume, kas paverčia mus žmonėmis. Tyrėjai sako, kad šiuolaikinės kompiuterių sistemos jau įgalina atlikti visus šiuos darbus.

Šiuo tikslus bus pastatytas didžiausias pasaulyje eksperimentinių tyrimų centras, kuriame bus kuriamas detaliausias žmogaus smegenų modelis. Tikimasi, kad tai padės pirmą kartą objektyviai klasifikuoti smegenų ligas ir parengti mokslinę bei technologinę bazę jų gydymui, o tai turėtų pagerinti milijonų žmonių gyvenimo kokybę. Tikimasi, kad gauti duomenys leis anksčiau diagnozuoti ligas ir pasirengti gydymui, padės nustatyti galimus šalutinius vaistų poveikius, dar prieš pradedant brangius tyrimus su gyvūnais ar ligoniais.

Tikimasi, kad geriau pažinus smegenų veikimo principus, bus galima sukurti daug lankstesnes, savo darbe neuronų tarpusavio sąveiką imituojančias kompiuterines sistemas. Tyrėjai tikisi, kad tokios technologijos „leis paversti kompiuterius interaktyviais duomenų apdorojimo instrumentais, įgalins sukurti protingus kompiuterius bei ryšių įrenginius, pasiekti naują energijos taupymo, produktyvumo lygį ir, galiausiai, nubrėžti ateities kompiuterių vystymosi gaires“.

Finansavimo šaltiniai

Abiejų projektų pradžiai po 54 mln. eurų EK skirs iš Informacijos ir ryšių technologijų 2013 m. programos. Tolimesnį finansavimą 2014-2020 m. numatoma teikti iš mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“, kuri turėtų užtikrinti ilgalaikį Europos konkurencingumą pasaulio rinkose. Dėl lėšų jai skyrimo šiuo metu vyksta derybos Europos Parlamente. Papildomų finansų tikimasi pritraukti iš kitų projektuose dalyvausiančių partnerių – universitetų, Europos Sąjungos šalių vyriausybių bei privataus verslo.

Šiuo metu prasidėjo derybos su iniciatyvų autoriais, po to bus pasirašytos sutartys 30 mėn. truksiančiai pradinei projektų fazei, tad tikimasi, kad darbai prasidės apie 2013 m. rugsėjį.