Z.Balčytis. Europos mokslo traukinys privalo didinti greitį | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Z.Balčytis. Europos mokslo traukinys privalo didinti greitį

Europos mokslo bendruomenė nekantriai laukia 2014-ųjų, kai startuos nauja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizon 2020“.

Programai, kuria siekiama sukurti žiniomis ir naujomis technologijomis pagrįstą ilgalaikę pasauliniu mastu konkurencingą Europos ekonomiką, per 7 metus ketinama skirti 80 milijardų eurų. Ja siekiama užtikrinti ES pramonės pirmavimą informacijos ir komunikacijos technologijų, nanotechnologijų, biotechnologijų ir kitose šiuolaikinei ekonomikai svarbiose srityse.

Ar ši programa padės Europai padidinti konkurencingumą, išsaugoti mokslininkus ir mokslo potencialą? Ar Lietuvos mokslas gali tikėtis finansavimo pagal šią programą? 

Tenka pripažinti, kad ES mokslo traukinys per ilgai stovėjo ant atsarginių bėgių. Iki šiol nesugebėta išnaudoti mokslo sektoriaus potencialo bei padaryti taip, kad Europa taptų patrauklia vieta užsienio mokslininkams ir kapitalui bei investicijoms. Kol kas, deja, Europa praranda kai kuriuos savo gabiausius mokslininkus, jie dirba kitoms, labiau mokslinius tyrimus plėtojančioms šalims. Kinija, JAV, Indija skiria didžiules investicijas moksliniams tyrimams, ir, jei ES nesugebės sutelkti reikiamo finansavimo ir tikslingai investuoti, netrukus taps šios srities periferija. Tai neišvengiamai reiškia ilgalaikį konkurencingumo praradimą.


Baimė prarasti konkurencingumą, kai Europos vyriausybės ir verslas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą investuoja palyginti nedaug lėšų, nėra iš piršto laužtas. Tik taupymas ir viešųjų išlaidų karpymas nesukuria naujų darbo vietų ir ekonominio augimo. Jeigu mokslas ir naujų technologijų diegimas nesulauks tinkamo finansavimo, ne už kalnų diena, kai teks pamojuoti traukiniui, išvežančiam Europos talentus į kitus pasaulio regionus, kuriuose mokslas ir inovacijos vertinamos labiau. Blogiausia, kad tokio traukinio staigiai sustabdyti bus neįmanoma.

Iš pirmo žvilgsnio, programa „Horizon 2020“, nors ir pavėluotai, bandys spręsti šiuos uždavinius. Iš 80 milijardų eurų programos biudžeto apie 25 milijardus eurų ketinama skirti moksliniams tyrimams (77 procentais daugiau, nei skiriama dabar), apie 18 milijardų eurų – naujų technologijų diegimui į pramonę, apie 32 milijardus eurų – spręsti bendras ES problemas – klimato kaitos, tvaraus transporto bei mobilumo plėtros, atsinaujinančių energijos šaltinių prieinamumo, maisto saugumo užtikrinimo, senstančios visuomenės ir t.t.

Ar 80 milijardų eurų, numatytų 2014-aisiais startuosiančioje „Horizon 2020“ programoje, yra daug palyginti, pavyzdžiui, su Kinijos išlaidomis mokslui ir inovacijoms?

Kinija nelaukė, kol nuaidės švilpukas. 2005-aisiais, kai Europa vis dar lengvai juokėsi iš nekokybiškų kinų prekių, Kinija patvirtino Nacionalines vidutinio ir ilgojo laikotarpio mokslo ir technologinių inovacijų vystymo gaires 2006-2020 metams. Taip nuspręsta sukurti į bendroves nukreiptą mokslo ir technologinių inovacijų sistemą, jungiančią kompanijų, institutų ir universitetų pastangas. Jei tikėtume oficialiais Kinijos vyriausybės duomenimis, išlaidos mokslo ir technologinių inovacijų srityje 2011 metais pasiekė 135 milijardus JAV dolerių ir nusileido tik JAV išlaidoms, skiriamoms mokslui ir inovacijoms. Kinija skelbiasi, kad ne vėliau 2015-ųjų aplenksianti pagal šias išlaidas ir JAV.

Akivaizdu ir tai, kad šiuo metu Europa nėra patraukli ypač ekonomiškai silpnesnių valstybių narių mokslininkų atžvilgiu, nes skirtingų šalių mokslininkams, dalyvaujantiems europiniuos projektuose, yra mokamas skirtingas atlygis, kuris kartais skiriasi labai ženkliai už tą patį atliekamą darbą. Tai tikrai neskatina mokslininkų iš ekonomiškai silpnesnių valstybių narių pasilikti Europoje.

Nerimą kelia ir tai, kad Europos tyrimų tarybos (organizacijos, mokančios stipendijas mokslininkams ir universitetams), fondai suteikiami konkrečiam projektui pagal „pranašumo“ kriterijų, o tai reiškia, kad projektus monopolizavo turtingesnės šalys narės. Pavyzdžiui, pagal Europos tyrimų tarybos 2011 metų ataskaitą, Izraeliui ir Šveicarijai (ne ES šalims) suteikta keliskart daugiau tyrimo stipendijų, negu visoms 12 naujų valstybių narių nuo pat 2004-ųjų. 

Štai ir šiemet Europos mokslinių tyrimų taryba 302 mokslo darbuotojams iš 24 Europos šalių, laimėjusiems vadinamąsias dotacijas patyrusiesiems tyrėjams, paskirstė 680 milijonų eurų. Lietuvos mokslininkų tarp šių dotacijų gavėjų nėra. Tarp dotacijas gavusiųjų daugiausia mokslininkų iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių santykinai daugiausia dotacijų skirta Nyderlandų, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Kipro mokslininkams.

Kita vertus, tokie dotacijų skyrimo rezultatai turėtų būti akstinas labiau stengtis ir Lietuvos pusei.
Sunkiai ir pernelyg ilgai ES kelią skinasi ir politinės valios pritrūkstama susitarti dėl kai kurių esminių dalykų, pavyzdžiui, dėl patentų apsaugos. Todėl šiandien apskritai sunku kalbėti apie konkurencines sąlygas ne tik dėl mokslinių tyrimų, bet ir dėl verslo bei jo perspektyvų. Kartais atrodo, jog ES pati savo veiksmais menkina savo konkurencingumą.

Taip, mums reikia konkurencingos ir gerai veikiančios mokslinių tyrimų rinkos, tačiau labai tikiuosi, kad bus pasimokyta ir iš praeities klaidų, ypač iš buvusių bendrųjų mokslinių tyrimų programų, ir bus sudarytos realios sąlygos ir įmonėms, ir mokslininkams prisidėti prie Europos potencialo šioje srityje didinimo.

Svarbu ir tai, kad pagrindiniai mūšiai dėl ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizon 2020“ tik prasideda. Aukščiau pateiktus teiginius ir pastabas išdėsčiau susitikime su Airijos darbo, verslo ir inovacijų ministru Richard Bruton. Airijai, šiuo metu pirmininkaujančiai ES, teks nelengvas uždavinys suderinti 27 valstybių pozicijas dėl programos „Horizon 2020“. Tikiuosi, kad Airijai pavyks pasiekti kokybišką susitarimą dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo 2014-2020 metais, o ekonomiškai silpnesnių valstybių mokslininkai nebus užmiršti. Juolab kad liaudies išmintis visame pasaulyje labai panaši. Lietuviai sako „Ką išmoksi, ant kupros nenešiosi“, o kinai – „Mokslas yra brangenybė, kurią visada lengva nešioti“.


Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.lt.