Antradienį Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis ištaisytos Konstitucinio Teismo (KT) nurodytos aukštojo mokslo reformos klaidos. Aukštųjų mokyklų rektorius ir direktorius ir toliau rinks tarybos, tačiau didesnę įtaką jose turės pačios akademinės bendruomenės, o ne švietimo ir mokslo ministro skirti asmenys.
Specialios darbo grupės pasiūlytoms Mokslo ir studijų pataisoms antradienį pritarė 65 parlamentarai, 10 buvo prieš, 21 susilaikė.
Pataisos numato, kad aukštosios mokyklos rektorių ir kolegijos direktorių toliau rinks taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. Strateginius, finansinius aukštosios mokyklos reikalus sprendžianti taryba bus sudaroma iš 9 arba 11 narių, o akademinės bendruomenės atstovai joje turės daugumą.
Iki šiol didesnę dalį tarybos narių sudarė švietimo ir mokslo ministro deleguoti asmenys.
Ne mažiau kaip vieną tarybos narį skirs studentų atstovybė, kiti akademinės bendruomenės nariai skirs atitinkamai ne daugiau kaip keturis arba penkis narius. Senato nustatyta tvarka bus atrenkami ir skiriami atitinkamai trys arba keturi aukštosios mokyklos personalui ir studentams nepriklausantys nariai. Vieną jų skirs studentų atstovybė savo nustatyta tvarka.
„Formuojant tarybą nebedalyvauja švietimo ir mokslo ministras, kas kėlė daugiausia diskusijų. Liko tik ekspertinis Aukštojo mokslo tarybos vaidmuo, tačiau Aukštojo mokslo taryba neparenka senato siūlomų kandidatų, tik pateikia jų vertinimą, o galutinį sprendimą dėl personalijų priima pačios aukštosios mokyklos senatas ir akademinė taryba kolegialiai“, - aiškino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Pasak V. Stundžio, aukštąsias mokyklas valdys senatas ir akademinė taryba. Abi šios institucijos dalyvaus renkant rektorių arba direktorių. Senatas bus akademinių reikalų institucija, o taryba iš esmės labiau orientuosis į ūkio, finansų, plėtros klausimus. Daugeliu atveju taryba turės atsižvelgti į senato poziciją, galutinis sprendimas priklausys nuo abiejų institucijų pozicijų.
Įstoję į nevalstybines aukštąsias, galės tikėtis stipendijų
Pagal ligšiolinę tvarką, gautą studijų krepšelį buvo galima neštis ir į privačią aukštąją mokyklą. KT išaiškino, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Seimas patikslino, kad studijos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti valstybės lėšomis finansuojamos tik tuo atveju, jei tam tikri specialistai valstybinėse aukštosiose mokyklose negali būti parengti.
Visgi pataisytas įstatymas paliko galimybę užsitikrinti nemokamas studijas ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Numatyta, kad pagal aukščiausius konkursinius balus į nevalstybines aukštąsias įstoję asmenys iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui galės gauti norminės studijų kainos dydžio stipendiją. Kiek tokių studentų bus, kasmet apsispręs Vyriausybė.
Į tokias stipendijas galės pretenduoti studentai, kurie įstojo į privačias aukštąsias, tačiau jų balai būtų leidę gauti krepšelį valstybiniame universitete. Nustatyta, kad studentas neteks studijų stipendijos, jeigu jo vidurkis po studijų metų bus mažesnis už bendrakursių rezultatų vidurkį.
G.Steponavičių sveikino su „fiasko“
Visgi Seimo priimtos pataisos opozicijos dėl jų konstitucingumo neįtikino.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis po balsavimo sveikino švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių su tuo, kad „priimtas ankstesnysis Mokslo ir studijų įstatymas konstitucine prasme patyrė fiasko“.
„Tai yra šiek tiek jums apmąstymams dėl jūsų teisininko išsilavinimo ir jūsų kompetencijos. Dabar galiu pasakyti dar vieną problemą. Vasario mėnesį priimtos keturios pataisos – mūsų įsitikinimu, trys iš jų taip pat prieštarauja Konstitucijai“, - teigė V. P. Andriukaitis.
V. Andriukaičio teigimu, galimai Konstitucijai prieštarauja ir antradienį priimtos pataisos. Jei prezidentė Dalia Grybauskaitė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas pasirašys, socialdemokratai jas grasina apskųsti KT.
DELFI primena, kad šįmet sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje Mokslo ir studijų įstatymas jau buvo tobulintas. Tuomet laikinai pakeista universitetų valdymo tvarka, nustatyta kitokia studentų rotacijos tvarka. Studentų mokymosi rezultatai nuo šiol vertinami ne kas dvejus metus, o kas semestrą ar metus - laikotarpį pasirenka pati aukštoji mokykla.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai. KT Seimui nurodė kuo greičiau užpildyti atsiradusį teisinį vakuumą.
