„Valdantieji politikai norėjo padaryti revoliuciją aukštajame moksle. KT liberalų revoliucinius norus pristabdė ir išaiškino, kad reikia eiti evoliucijos keliu“, - tvirtina Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Nors kai kurie politikai prabilo apie interesų konfliktą su aukštojo mokslo reforma susijusį išaiškinimą paskelbusio KT veiksmuose, Prezidentės patarėja pažymėjo neįžvelgianti menamo interesų konflikto.

Liberalų ministrai, V. Būdienės teigimu, klysta sakydami, kad aukštojo mokslo reforma buvo įgyvendinama pagal politinių partijų susitarimą. Maža to, anot V. Būdienės, „kai mūsų reformatoriai tvirtina, kad vykdydami reformą jie atsižvelgia į pasaulinę ir europinę patirtį, jie klaidina, nes vienos bendros patirties nėra“.

- Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad aukštojo mokslo reformos nuostatos dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai. Kaip manote, kodėl reformatoriai buvo tokie atkaklūs, nors teisininkai juos įspėdavo dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai?

KT jau ne pirmą kartą pasisako dėl aukštojo mokslo dalykų. Naujasis KT išaiškinimas iš dalies detaliau išaiškina ankstesnius savo išaiškinimus. Pavyzdžiui – dėl gerai besimokančiųjų ir universitetų valdymo.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius šiomis dienomis paskelbė asmeninį įrašą, kuriuo teigiama, kad po KT išaiškinimo reikės elgtis taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis – sveika. Manau, Lietuvoje susiklostė praktika, kai į KT išaiškinimus būtent taip ir žiūrima.

- Kaip į vilką?

KT ištaiso valstybės gyvenimą, jei šis nukrypsta nuo konstitucinės normos. Tačiau tie, kurie, idėjų vedami, įteisina Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, vėliau ieško būdų, kaip švelniausiai ištaisyti pažeidimus arba rasti „sušvelninantį“ KT sprendimo paaiškinimą.

Antai KT jau buvo paskelbęs išaiškinimą dėl „gerai besimokančiųjų“ sąvokos.

Pagal jį, „gerai besimokančiojo“ sąvoką apibrėžia įstatymas. Ir šiuo atžvilgiu pastarasis KT išaiškinimas dėl studijuojančiųjų rotacijos yra susijęs su ankstesniuoju išaiškinimu dėl gerai besimokančiųjų.

Kitas pavyzdys – išaiškinimas dėl studijų finansavimo nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.

R. Šimašių šis išaiškinimas stebina, bet juk, atidžiau paskaičius ankstesnius KT išaiškinimus, akivaizdžiai matyti, kad KT tik pakartojo savo ankstesnę nuostatą, pagal kurią, valstybė gali finansuoti studentus nevalstybinėse aukštosiose mokyklose tik tam tikrais atvejais. Tais atvejais, kai reikiamų specialistų negali parengti valstybinės aukštosios mokyklos. Tačiau visada kildavo klausimas – kaip šią nuostatą traktuoti.

Tad „vilkas sotus“ – tai reikalavimas, kad būtų laikomasi Konstitucijos, o „avis sveika“ – tai politikų noras, kad būtų įgyvendinamos jų nuostatos. Liberalai nori, kad būtų įgyvendinamos kartais net kraštutinio liberalizmo nuostatos. Po R. Šimašiaus komentarų puikiai matome, kaip smarkiai šiuo atžvilgiu yra politizuotas net ir aukštojo mokslo sektorius. Kuris, savo ruožtu, jai seniai yra gavęs autonomiją kaip tik tam, kad būtų apsaugotas nuo manipuliavimo politiniu lygiu.

Įdomu tai, kad šiuo klausimu net tarp liberalų nėra sutarimo. Turiu galvoje diskusiją tarp švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir Europos parlamento nario Leonido Donskio.

L. Donskis tvirtino aukštojo mokslo reformoje pasigendąs kaip tik liberalumo: liberalaus akademinio mąstymo, akademinio išlaisvinimo. Savo ruožtu liberalų ministrai – G. Steponavičius ir R. Šimašius – liberalumą suvokia tik kaip konkurencijos tarp aukštųjų mokyklų įtvirtinimą.

Paradoksalu, bet liberaliems ministrams labai nepatinka liberalus KT išaiškinimas apie tai, kad tam tikrais atvejais aukštosioms mokykloms gali būti nustatomos specialiosios teisės, autonomiją ir valdymo struktūras apibrėžiančios normos, besiskiriančios nuo tų, kurias nustato bendrasis aukštųjų mokyklų teisinis reguliavimas.

Manau, šis KT išaiškinimas atkreipia dėmesį į tai, jog valstybinių universitetų unifikacija, viena vertus, būtų nepagrįsta, kita vertus, užkirstų kelia universitetų pavidalų ir galimybių įvairovei. O juk universitetai turėtų turėti skirtingas misijas ir struktūras, tarkime, sostinėse ir regionuose. Nes migracija yra Lietuvos problema ne tik kaip gyventojų emigravimas į užsienį, bet ir kaip vidaus migracija, kai jaunimas suplaukia studijuoti iš regionų į Vilnių ir Kauną ir dažnai nebegrįžta ten, iš kur atvyksta.

Nors per apklausas studentai ir moksleiviai sako norį studijuoti ir įsidarbinti arčiau savo tėviškių.

Kitas pavyzdys – specializuotieji universitetai, kurių yra ir visame pasaulyje: nepaaiškinama, kodėl blogai, kad Lietuvoje jie egzistuoja, ir norima suvaryti visus į didžiulius aptvarus.

- Kaip manote, kodėl, nepaisant ankstesnių KT išvadų, nepaisant to, kad nei visuomenė, nei akademinė bendruomenė nereikalavo būtent tokios aukštojo mokslo reformos, reformatoriai ėmėsi drastiškų – Konstitucijai prieštaraujančių veiksmų?

Valdantieji politikai norėjo padaryti revoliuciją aukštajame moksle. KT liberalų revoliucinius norus pristabdė ir išaiškino, kad reikia eiti evoliucijos keliu. Manau, kai kurie dalykai, kurie dabar yra pripažinti pažeidžiančiais Konstituciją, su tam tikromis korekcijomis išliks. Kaip tik tos korekcijos ir lems sveiką sistemos evoliucionavimą. Nes pokyčių iš tiesų labai reikėjo.

Reformatoriai nuolat pabrėžia, kad buvo prie aukštojo mokslo reformos ištakų ir kad dėl reformos buvę sutarta dar prieš keletą metų. Turimas omenyje praeitos kadencijos Seimo politinių partijų susitarimas. Tą susitarimą pasirašė dauguma tuometinių parlamentinių partijų, ir valdančiųjų, ir opozicinių. Iš tiesų daugelis dabartinės reformos nuostatų tuo susitarimu buvo numatytos. Tačiau ministras klysta sakydamas, kad aukštojo mokslo reforma buvo įgyvendinama pagal politinių partijų susitarimą.

Tarkime, studijų krepšelių atžvilgiu susitarimas numatė, kad bus einama evoliucijos keliu, iš pradžių jį taikant tik kelioms paklausiausioms studijų programoms. Visuotinis perėjimas prie studijų krepšelių, apibendrinus šio eksperimento rezultatus, buvo numatytas tik 2013 m. Tačiau dabartinė valdančioji dauguma pasirinko revoliucijos kelią ir iškart įstatymu įtvirtino visuotinį studijų krepšelio principą. Reformos klaidos, kurios būtų išryškėjusios tik nedideliu mastu, dabar pasklido po visą sistemą. Ir tai tvarkyti yra daug skausmingiau.

- Ar krepšelių sistema, Jūsų manymu, pasiteisino? Ar ankstesnioji buvo geresnė?

Apie pačią krepšelių sistemą KT nepasakė, kad ji yra antikonstitucinė. Iš tikrųjų Lietuvoje studijų finansavimo biudžeto lėšomis sistema priklauso nuo politinio požiūrio į studijų finansavimą. Jei įsivaizduojama, kad svarbiausias dalykas yra studentų konkurencija, tuomet vieni gali ir toliau nieko nemokėti, o kiti skirti studijoms labai dideles sumas. Galbūt tai būtų labai liberalu – net libertariška.

Jei manoma, kad nemokėti turi tik patys geriausieji – būsimas elitas, o dauguma turi mokėti, tai toks požiūris yra labai konservatyvus.

Gali būti ir toks politinis požiūris, kai labiau atsižvelgiama į teisingumą ir studijų prieinamumą. Tokiu atveju studijų finansavimo sistema turėtų būti solidaresnė. Neliktų drastiškų skirtumų tarp nieko nemokančių ir mokančių visą studijų kainą.

Kai mūsų reformatoriai tvirtina, kad vykdydami reformą jie atsižvelgia į pasaulinę ir europinę patirtį, jie klaidina, nes vienos bendros patirties nėra: aukštojo mokslo sistemos įvairiose valstybėse yra skirtingos – ir finansavimo, ir valdymo požiūriu. Dabar Lietuvoje sistema labiausiai primena JAV sistemą. Valstybinio kreditavimo ir kredito grąžinimo per mokesčių sistemą, o ne finansavimo per bankus sistema būtų patrauklesnė.

Pagal Jungtinėje Karalystėje galiojantį finansavimo modelį, studijų paskolos grąžinimas priklauso nuo baigusiojo studijas pajamų. Toks modelis ir Lietuvoje padarytų studijas labiau prieinamas, o pačią sistemą-solidaresnę. Juk diplomai bus kotiruojami vienodai – nežiūrint to, kiek studijos kainavo studentui ar jo šeimai.

Apskritai krepšelių sistema buvo sumanyta tada, kai pagal galiojusias nuostatas studijuoti aukštosios mokyklose galėjo ne visi: dieninės studijos buvo prieinamos tik kaip valstybės finansuojamos studijos. Reformatoriai sumanė skirti krepšelius geriausiai baigusiems vidurines mokyklas ir įstojusiems į dienines studijas. Tačiau beveik tuo pačiu metu KT išaiškino, kad negalima riboti studijų prieinamumo norintiems ir gebantiems studijuoti– nebent asmuo yra nepajėgus studijuoti pagal akademinius standartus arba aukštoji mokykla nepajėgi sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir nieko nemokantiems.

- KT prabilo ir apie atsakomybę tų reformatorių, kurie neįsiklausė į teisinius argumentus dėl kai kurių nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Kokia ir kieno, Jūsų manymu, turėtų būti atsakomybė?

Šito komentuoti negaliu.

- Bet sutinkate, kad palikti viską kaip buvę, tarsi niekas neatsakingas, negalima?

Taip. Tačiau žodžiai apie atsakomybę nėra KT išaiškinimo dalis, tai – tik komentaras, ir aš nenorėčiau komentuoti komentaro.

- O ką Jūs asmeniškai manote šiuo klausimu?

Mokslo ir studijų įstatymą patvirtino Seimas. Balsų užteko. O Seimo narius renka rinkėjai. Taigi sprendžia rinkėjas.

- Ministras R. Šimašius sako, kad pagrindiniam šalies įstatymui, pagal KT, prieštarauja tai, kas nenaudinga Vilniaus universitetui. Ar esama racionalaus grūdo šiame pasisakyme?

Ministras R. Šimašius, šitaip pasisakydamas, galbūt pristigo politinio korektiškumo. Visi KT teisėjai yra baigę aukštąsias mokyklas. Tai gal visas KT turėjo nusišalinti? Girdėjau, kad buvo sprendimas kreiptis dėl tarnybinės etikos pažeidimų. Tegul atsakingos institucijos aiškinasi. Bet aš asmeniškai, skaitydama KT išvada, nematau, kad jos būtų palankios kuriam nors vienam universitetui.

Kita vertus, galimybė nustatyti kuriems nors universitetams specifines sąlygas nėra kažkas bloga. Įvairovė nėra blogai. Tai net labai liberalu. Nejau liberalai dėl to nepatenkinti?..

- Apie teisėjų nušalinimą kalbėję politikai įžvelgė interesų konfliktą. Ar yra pagrindo jį įžvelgti remiantis tuo, kad teisėjai dėsto aukštosiose mokyklose?

Mes to konflikto neįžvelgiame, tačiau manau, kad vienaip ar kitaip tai bus išaiškinta.

- R. Šimašius nuogąstauja, kad po KT išaiškinimo teks susitaikyti su uždaresne aukštųjų mokyklų valdymo sistema. Ar sutinkate su šia nuomone?

Suprantu reformatorių norą, kad sistema būtų labiau išoriškai valdoma, vykdant jos technokratinę administracinę reformą. Ir suprantu universitetų baimę, kad sustiprėjęs išorinis valdymas gali juos paversti administracinio aparato marionetėmis. Svarbu rasti tinkamą balansą. Išorės kontrolė reikalinga, nes aukštosioms mokykloms skiriami didžiuliai valstybės pinigai. Bet reikalinga ir akademinė laisvė.

- Žodis „universitetas“ numato universaliai išsilavinusių asmenybių ugdymą, o ne siauros srities specialistų darbo rinkai rengimą. Universitetas turėtų formuoti valstybės elitą. Ar aukštojo mokslo reforma atsižvelgė į šį tikslą?

Tai turbūt liūdniausias klausimas: neišeina atsakyti į jį optimistiškai. Mat jūsų klausimas susijęs su universitetų misija, o reforma yra nukreipta į lėšų administravimą ir valdymą. Taigi ji labiau lemia aukštojo mokslo sistemos formą, o ne viešojo intereso turinį.

Nematau esminių pokyčių studijų kokybėje.

Sutikčiau, kad įvyko tik administracinė-techninė reforma. Savo ruožtu pačiuose universitetuose kaitą labiau lemia valstybės pasirinkta mokslo rezultatų vertinimo metodika ir mokslo lėšų konkursų reikalavimai, sąlygos. Tai daro net didesnę įtaką mokslo ir studijų kokybei nei vykdoma reforma.