„Teisine chunta“ KT išvadinęs M.Adomėnas ir toliau abejoja teismo nepriklausomumu | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

„Teisine chunta“ KT išvadinęs M.Adomėnas ir toliau abejoja teismo nepriklausomumu

Konstituciniam Teismui (KT) nelengva aiškintis, ar aukštojo mokslo reformą nustatęs Mokslo ir studijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Besikreipusieji į KT Seimo atstovus kaltina bylos vilkinimu, tuo metu konservatorius Mantas Adomėnas kelia hipotezes, kad viskas šioje byloje nuspręsta iš anksto.

Pirmadienį KT nagrinėjant bylą dėl kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, per pusdienį pasislinkta mažai.

Posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad Seimo pirmininkė Irena Degutienė nusprendė išplėsti Seimui atstovaujančių asmenų skaičių. Pirmajame posėdyje Seimui atstovavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, komiteto narys Mantas Adomėnas ir komiteto patarėjas Audrius Skaistys. Šią grupę I. Degutienė nusprendė papildyti Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vadovu Tomu Daukantu bei švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patarėju Gytautu Damijonaičiu.

Pasitaręs KT šį prašymą patenkino. Tuomet T. Daukantas pareiškė nespėjęs susipažinti su byla ir paprašė laiko tam padaryti. Dėl to posėdį nuspręsta tęsti trečiadienį.

KT taip pat nepatenkino prašymų liudyti į teismą kviesti būrio aukštojo mokslo ekspertų, universitetų darbuotojų. To prašė abi KT besiginčijančios pusės. Teismas argumentavo, kad šioje byloje kalbama apie įstatymo, o ne faktų aiškinimą, o tai – KT kompetencija.

Socialdemokratai įžvelgia vilkinimą

Į KT besikreipusiems Seimo nariams atstovauja parlamentarai Julius Sabatauskas, Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vydas Gedvilas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas J. Sabatauskas pareiškė manąs, kad Seimui didinant atstovų skaičių siekiama vilkinti procesą. Jo teigimu, Seimas dėl savo atstovų galėjo apsispręsti iš anksto. J. Sabatauskas žurnalistams taip pat sakė manąs, kad Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktus atsiliepimus į kreipimąsi paruošė būtent T. Daukantas ir G. Damijonaitis.

„Dabar posėdis atidedamas dar kitai dienai, dar du atstovai kalbės, tada bus visiems uždavinėjami klausimai, pirmas posėdis užtruko visą dieną. Įsivaizduokite, kiek laiko užtruks. (...) Kaip ir kiekvieno, kuris stengiasi vilkinti, tikslas – nuvarginti tiek kitą pusę, tiek teismą šiuo atveju naiviai tikintis, kad galbūt tai padės priimti jų atžvilgiu palankesnį sprendimą“, - kalbėjo J. Sabatauskas.

Jam pritarė socialdemokratas V. Andriukaitis. „Manau, tikslas - vilkinimas siekiant nukelti bylos išsprendimą kitiems metams“, - sakė jis.

V.Andriukaičio teigimu, per šį laiką bus stengiamasi priversti universitetus suformuoti tarybas, išsirinkti naujus rektorius ir persitvarkyti į viešąsias įstaigas. To dar nepadarė trys universitetai, tarp jų – didžiausias šalyje Vilniaus universitetas (VU). Minėtas pertvarkas numačiusios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos irgi apskųstos KT.

„Štai VU netgi turi koliziją dėl to, kad jų statutas turi būti tvirtinamas įstatymu, o jie nori padaryti, kad būtų tvirtinamas Seimo nutarimu. Taip VU būtų pažemintas rangu, o tada su tuo gali būti susiję didžiuliai turtiniai santykiai“, - aiškino socialdemokratas. Pasak V. Andriukaičio, VU patiria didžiulį spaudimą dėl šv. Jonų bažnyčios ir dalies pastatų perleidimo Vilniaus vyskupijai.

M.Adomėnas: bylos nagrinėjimas negali būti nešališkas Tuo metu M. Adomėnas tikina, kad Seimo atstovų byloje padaugėjo siekiant sustiprinti teisininkų gretas. Jis taip pat žėrė įtarimus KT – kadangi šeši teisėjai darbo santykiais susiję su universitetais, bylos nagrinėjimas esą negali būti nešališkas.

Dar praėjusį ketvirtadienį M. Adomėnas šešis KT teisėjus pareikalavo nusišalinti, nes jie dėsto aukštosiose mokyklose. Teismas tokį reikalavimą atmetė argumentavęs, kad nusišalinimui nėra pagrindo. Jei didžioji dalis KT teisėjų nusišalintų, KT neturėtų kvorumo ir negalėtų priimti nutarimo.

„Mane išties glumina KT laikysena šioje byloje – įsivaizduokime situaciją, kad byloje dėl prekybos tinklų reguliavimo iš 9 teisėjų 3 dirbtų „Norfoje“, 3 „Maximoje”, ir jie teigtų, kad niekaip nėra susiję, jiems nedaroma įtaka ir jie nėra šališki“, - dėstė M. Adomėnas.

Pasak jo, jei KT rūpintųsi nešališkumu ir tikro teisingumo siekimu, teisėjams buvo visos galimybės palikti dėstytojų darbą ir nešališkai nagrinėti bylą. M. Adomėno teigimu, KT, kurio reputacija visuomenėje esą „smarkiai pašlijo po kontroversiško sprendimo dėl šeimos sampratos“, toliau nesirūpina savo reputacija. Būtent po minėto išaiškinimo dėl šeimos sampratos M. Adomėnas KT išvadino „teisine chunta“.

M.Adomėnui nerimą taip pat sukėlė atsisakymas išklausyti su įstatymo taikymu ir jo praktiniu interpretavimu susijusių žmonių parodymus. Parlamentaras užsiminė girdėjęs gandų, kad KT nuomonė pasirašyta iš anksto. Visgi jis tvirtino norįs tikėti, kad KT klauso įrodymų ir argumentų.

„Vis dėlto jo nenusiteikimas įtraukti kompetentingus ekspertus į bylos nagrinėjimą rodo, kad galbūt pirmoji hipotezė – kad viskas iš anksto nuspręsta – yra teisinga ir mes čia atliekame tik ornamentinį vaidmenį, o bylos niekas rimtai nenagrinėja“, - kalbėjo Seimo narys.

KT viešą bylos nagrinėjimą tęs trečiadienį. Grupė Seimo narių prašo KT išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja nustatytas naujas aukštųjų mokyklų valdymas, ar esamas reguliavimas nesikerta su Konstitucijos nuostata, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojančia nemokamą mokslą.

 

Nuorodos: Visas straipsnis Delfi.lt.