Linksma provokacija, skirta politikams dar kartą apgalvoti universitetų egzistavimo valstybėje prasmę ir paskatinti viešas diskusijas. Taip ekspertų pasiūlymus Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą vertina prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė. Ji perspėja, kad įgyvendinus siūlomą pertvarką dėl monopolio studijos gali net pabrangti, o studijų ir mokslo rezultatai - smukti.

Pasak V. Būdienės, visų pirma iš ekspertų siūlomo universitetų sujungimo plano ir paskelbtos papildomos medžiagos sunku nustatyti, koks šios „operacijos“ tikslas.

„Universitetų tinklo optimizacijos planas man pasirodė linksma provokacija, skirta politikams dar kartą apgalvoti universitetų egzistavimo valstybėje prasmę ir paskatinti viešas diskusijas. Šis planas skamba maždaug taip: pa(si)dalinkime studento krepšelius tarp Vilniaus ir Kauno ir reforma baigta. Juokai juokais, bet struktūrinė universitetų tinklo reforma bus daug sudėtingesnė ir turės įvairesnių pasekmių nei toks krepšelių pasidalijimas“, - dėstė prezidentės patarėja.

V. Būdienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau reformos retorikoje buvo įvardijamas siekis „skatinti universitetų konkurenciją dėl geriausių studentų“. Jos nuomone, siūlomas planas veiktų priešingai - skatintų monopolizaciją bei konkurencijos dėl resursų ir studentų sunykimą.

Patarėja prognozuoja, kad įgyvendinus siūlomą pertvarką, dėl monopolio studijos gali net pabrangti, o dėl masinių studentų srautų gali smukti studijų ir mokslo rezultatai.

„Jau dabar keli Lietuvos universitetai yra tarp stambiausių Lietuvos darbdavių, tad gigantiškai išsiplėtę jie arba veiks kaip labai autonomiškų padalinių - universitetų konglomeratai, kaip yra ir dabar, arba praras savastį, bus sunkiai suvaldomi, kokybė dar kris“, - prognozuoja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais prezidentei patarinėjanti V. Būdienė.

Įžvelgia universitetų politizavimą

Pašnekovė svarsto, kad galbūt sujungimo plano tikslas - pagerinti bent vieno Lietuvos universiteto vietą tarptautiniuose universitetų reitinguose „mechaniškai sumetant visų universitetų mokslo rezultatus į dvi krūveles“. Pasak V. Būdienės, tokiu atveju pakaktų vienu Seimo įstatymu įkurti „Lietuvos universitetą“, kurio filialai - dabartiniai universitetai - kartu deklaruotų savo mokslo produkciją.

V. Būdienės teigimu, jei tikrai politikai nori tokios reformos, tai nuo struktūros kaitos ir reikėjo pradėti, o ne kaitalioti universitetų pavadinimus. „Daugelio universitetų rektoriai jau perrinkti naujųjų tarybų, jie turi savo vizijas, norės jas įgyvendinti dvi kadencijas, kaip numato įstatymas. Tik jei tos vizijos sutaps su paskelbtuoju optimizavimo planu, jis iš dalies bus įgyvendintas. Nebent politikai beatodairiškai pasinaudos naujomis universitetų tarybomis kaip Trojos arkliu. Bet tada žlugs mitas, kad universitetų valdymo reformos tikslas nepolitizuotas“, - kalbėjo prezidentės patarėja.

V. Būdienės prognozėmis, greičiausiai struktūrinė universitetų kaita vyks gan natūraliai, nes dėl demografinės situacijos studentų mažės perpus. „Nors tai skamba tikrai utopiškai, jei finansavimas išliktų dabartinio lygio, ateityje visi galėtų studijuoti nemokamai, nes dabar už studijas kaip tik ir moka pusė studentų. Greičiausiai ateityje bus pereita prie visuotinio aukštojo mokslo ir visuotinio dalinio studijų finansavimo“, - prognozavo V. Būdienė.

DELFI primena, kad premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė Vilniuje ir Kaune siūlo palikti po vieną universitetą. Kiti universitetai integruotųsi į Vilniaus ir Kauno universitetus. Darbo grupė nepriėjo bendros nuomonės, ką daryti su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o Mykolo Romerio universitetui dėl jo išskirtinumo siūloma tapti privačiu.