Ketvirtadienį Seimas uždegė žalią šviesą plagiatorių ir sukčiautojų akademinėje sferoje tramdymui – pritarė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimui. Dalis parlamentarų abejojo, ar tarnyba bus pajėgi kovoti su akademine korupcija.

Už naujos tarnybos steigimą pasisakė 71 parlamentaras, 8 buvo prieš, 29 susilaikė. Prieš metus šios įstaigos steigimui Seimas buvo nepritaręs.

Tarnyba prižiūrės ir kontroliuos, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų. Ji tirs plagijavimo, neteisėto kopijavimo, mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo atvejus moksliniuose darbuose.

Dėl plagiatų žudosi

Konservatorė Vida Marija Čigriejienė aiškino, kad tarnyba būtina, nes dabar aukštoji mokykla - nežinoma zona. „Kas ten vyksta, ir visuomenė, ir mes, tikrai daug ko nežinome. Vyksta kartais slaptai nepaviešinamas procesas, todėl kyla daug nesusipratimų“, - sakė Seimo narė.

Jos partietis Mantas Adomėnas kalbėjo apie nebaudžiamą plagijavimą - Lietuvoje per nepriklausomybės dvidešimtmetį, nepaisant kelių įrodyto plagiato atvejų, nė vienas mokslinis laipsnis nebuvo atimtas.

„Tai rodo, kad egzistuojančios aukštųjų mokyklų akademinės priežiūros įstaigos yra nepajėgios susidoroti su problema, kuri darosi vis endemiškesnė. Ir jos grėsmės yra labai aiškios. Tai demoralizacija pradedant nuo studentų iki jaunų mokslininkų, kurie iš tikrųjų verčiau mato prasmę savo idėjas skelbti ten, kur tikrai bus jos nenuplagijuotos, tai yra užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir tai tiesiogiai prisideda prie protų nutekėjimo“, - sakė M. Adomėnas, paraginęs kovoti ir su akademine korupcija.

Tai, pasak M. Adomėno, kenkia mūsų mokslo prestižui, studijoms ir galimybėms užsiauginti naują mokslininkų kartą.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sutiko, kad problema egzistuoja. Tačiau, jo manymu, kontrolierius čia nepadės. „Mokslo istorija pilna pavydžių, kada mokslininkai netgi baigia gyvenimą savižudybe, neatlaikę to, kad jų mokslinis atradimas buvo nuplagijuotas ir paskelbtas kitų autorių. Medicinos mokslo istorija pilna tokių pavyzdžių pasauliniame kontekste. Jokie ombudsmenai čia nepadės. Čia kur kas sudėtingesni klausimai“, - tikino V. P. Andriukaitis, ragindamas nutarimui nepritarti, kol Konstitucinis Teismas nepasakė savo galutinio verdikto dėl viso Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo.

Dėl tarnybos steigimo abejojo ir „tvarkietis“ Julius Veselka. „Ar galės tie biurokratai, kaip, sakykim, Seime Etikos ir procedūrų komisija, kaip yra Tarnybinės etikos komisija - na, pasikviečia, gražiai pasikalba, pasižiūri, savas, ne savas, priima kažkokius sprendimus, tas išėjęs už durų nusispjauna ir toliau daro savo“, - kalbėjo J. Veselka.

Panašiai mąstė ir „tvarkietis“ Petras Gražulis – jo manymu, tarnybos steigimas - tuščias pinigų švaistymas, mat įsteigti etatai kainuos biudžetui lėšas, o faktiškai jokio sprendimo nebus. Jam taip pat keista, kaip ombudsmenas gali kištis į aukštųjų mokyklų autonomiją.

Bus galima apskųsti teismui

Kontrolierius ir jo komanda nagrinės gautus skundus dėl akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose. Jam bus galima teikti skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje.

Kontrolierius tyrimus atliks ir savo iniciatyva. Jo priimtus sprendimus bus galima skųsti teismui. Nesąžiningumo atvejus žadama viešinti.

Vėliausiai tarnyba turėtų būti įsteigta iki kitų metų sausio. Šįmet ji bus finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis, nuo kitų metų finansavimas bus numatytas valstybės biudžete. Kiek tai kainuos, neskelbiama.

Sukurti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą buvo numatyta Mokslo ir studijų įstatyme.