Ekspertai rugsėjo pabaigoje turėtų paskelbti rekomendacijas, kaip pertvarkyti Vilniuje ir Kaune veikiančius universitetus.

"Kauno diena" rašo, kad universitetų tinklo pertvarkos taikiklyje kol kas atsidūrę šeši universitetai Vilniuje ir penki Kaune. Premjero Andriaus Kubiliaus sudarytai darbo grupei pavesta ištirti Lietuvos universitetų dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tinklą ir pateikti siūlymų, kaip juos optimizuoti.

"Rugsėjo pabaigoje darbo grupė pateiks rekomendacijų dėl universitetų tinklo optimizavimo dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Kol kas svarstomi keli universitetų tinklo optimizavimo variantai. Apie konkrečius planus bus galima kalbėti gavus ekspertų išvadas", – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkos programoje dalyvaus Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus pedagoginis (nuo Naujųjų metų bus vadinamas Lietuvos edukologijos), Mykolo Romerio universitetai, Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos sostinėje, taip pat Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos žemės ūkio, Sveikatos mokslų universitetai ir Kūno kultūros akademija.

Vilniuje esanti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nebus niekaip pertvarkoma, naikinama ar jungiama prie kitos aukštosios mokyklos. "Ši akademija atlieka specifinę funkciją", – paaiškino švietimo ir mokslo viceministrė.

Pasak dienraščio, po to, kai bus optimizuotas universitetų tinklas sostinėje ir mieste prie Nemuno bei Neries santakos, numatoma svarstyti, ką daryti su Klaipėdos ir Šiaulių universitetais.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų. Pavyzdžiui, gerokai turtingesnėje Danijoje, kurioje gyvena beveik dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje, yra daug mažiau valstybinių universitetų – tik aštuoni. Vykstant aukštųjų mokyklų pertvarkai, ateityje danai turės tik tris didelius universitetinius centrus.

"Tai reiškia, kad Lietuvoje aukštosios mokyklos yra smulkios, jose nemažai besidubliuojančių studijų programų, tos pačios specialybės dėstytojų grupės smulkios ir išsiskaidžiusios, universitetai vien dėl savo dydžio negali tapti stipriais europinio lygio mokslo ir studijų centrais", – sakė viceministrė.

Pasak jos, mažinti universitetų skaičių skatina ir demografinės perspektyvos – dėl nemenkos emigracijos ir mažėjančio gimstamumo 2019 metais potencialių studentų skaičius sumažės apie 40 proc., palyginti su 2011-aisiais.

Per pastaruosius trejus metus aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje jau pamažėjo - 2008-aisiais jų buvo 49.