Liko tik mėnuo laiko, kai valdžia pagal susitarimą su bankais gali peržiūrėti studijų kreditavimo sistemą, kuri ne vienam iš studentų primena kilpą ant kaklo. Tik kyla klausimas, ar valdžia pasiryš žengti tuos žingsnius, o jeigu valdžia dar abejoja, ar galima ją paskatinti, paraginti tai padaryti.

Įvedus paskolų kreditavimo sistemą per bankus ir atsisakius Lietuvoje Valstybinio studijų fondo paslaugų, Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija, kai mūsų studentai gavo vienas iš labiausiai nepalankių studijų kreditavimo sąlygų Europoje. Kai tuo pačiu metu kitos šalys, pavyzdžiui, Skandinavijoje, siūlo gauti aukštąjį mokslą nemokamai, nenuostabu, kad nemaža dalis Lietuvos studentų, nepatekusių į valstybės finansuojamas vietas, išvažiuoja mokytis kitur, o po to nežinia, ar grįžta namo. Statistikos apie išvykusius studijuoti ir grįžtančius, Lietuvoje nėra. Todėl, norint sustabdyti jaunų žmonių emigracijos mastus iš Lietuvos, vienas iš svarbiausių uždavinių valdžiai ir valstybei - peržiūrėti Lietuvos studijų kreditavimo sistemą.

 Ypač žalingos yra gautų studijoms kreditų gražinimo sąlygos. Pagal dabar galiojančią sistemą jaunas žmogus, paėmęs iš bankų kreditą, turi pradėti jį grąžinti, praėjus metams po studijų baigimo. Ir grąžinti ne tokią mažą sumą. Pagal mūsų ekonomistų paskaičiavimus, baigęs aukštąjį mokslą absolventas turėtų grąžinti nuo kelių šimtų iki galimai penkių šimtų litų. Turint omenyje, kad jaunas žmogus gali uždirbti tik apie tūkstantį litų, o gal net ir mažiau, ši suma jam taptų labai sunkia našta.

Liūdna tai, kad, skirtingai nei daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, niekas nežiūrės į tai, ar jaunas žmogus galės gražinti šią sumą baigęs mokslus. Pavyzdžiui Anglijoje, jaunuolis, paėmęs studijoms kreditą iš bankų, gali pradėti jį gražinti tik tada, kai jo pajamos pasiekia 15 tūkst svarų, o nuo 2012 metų ir virš 20 tūkst. svarų per metus, jei mokslo kaina bus padidinta. Ir kas labai svarbu, žmogus gali sustabdyti gauto kredito išmokėjimą bankui, jeigu jo pajamos nukrenta.

Lietuvoje panašių saugiklių jauniems žmonėms iki šiol nėra numatyta, o kaip bankai „lanksčiai“ kalbasi su klientais, gali pajusti kiekvienas, kas jau susidūrė su problemomis, negalėdamas išmokėti kreditų už paskolą. Pokalbis dažniausiai būna pakankamai griežtas. Geriau būtų, jeigu jaunam žmogui, baigusiam studijas ir paėmusiam kreditą iš banko, nereikėtų susidurti su situacija, kai tektų maldauti atidėti mokėjimą už gauto kreditą.

Tiek valdžios atstovai, tiek studentai pripažįsta, kad griežta studijų kreditų gražinimo tvarka buvo sudėtinė valdžios ir bankų susitarimo dalis. Jie taip pat sako, kad, jeigu valstybė būtų nusprendusi palikti kreditų teikimą valstybinei institucijai (Valstybiniam studijų kreditavimo fondui), tai valdžia ir šiandien galėtų lanksčiau spręsti studijų kreditų grąžinimo klausimus. Bent jau panašiai, kaip tai yra kitose ES valstybėse. Bet dabartinė sistema yra sutarta ne šiaip su komerciniais bankais, bet kitų valstybių komerciniais bankais, kurie turi susigrąžinti išduotus kreditus ir nepripažįsta ašarų.

Įdomu tai, kad, jeigu Lietuvoje būtų palikta valstybinė studijų kreditavimo sistema be komercinių bankų dalyvavimo, tai valdžiai biudžete reikėtų rasti tik papildomus 20 mln. litų prie 20 mln. litų, kurie buvo šio fondo sąskaitoje. Ši sistema įvairiais paskaičiavimais galėtų atsipirkti per 8 metus. Bet valdžia tų pinigų nerado ir iki šiol nerodo noro rasti, nors ši suma, mūsų ekonomistų skaičiavimu, būtų tik kelių valandų pajamos, uždirbtos Lietuvoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aiškina, kad Lietuvoje kreditavimo už aukštąjį mokslą sistema per bankus pasirinkta tik dėl to, kad tik šitaip ji galėjo nuo pat pradžių veikti efektyviai ir nepriekaištingai, ko ir norėjo naujai atėjusi valdžia, siekusi įgyvendinti naują studijų kreditavimo sistemą. Bet, išsakant šiuos argumentus nutylima ir tai, jog už tai, kad kreditus studijoms nuspręsta paskirstyti per bankus, valstybė dar turi sumokėti ir padengti palūkanas virš 5 proc., ko nebūtų, jeigu veiktų valstybinė studijų kreditavimo sistema.

Situacija gaunasi paradoksali ir tuo pačiu gana absurdiška. Visi, ir Švietimo ministerijos atstovai, pripažįsta, kad dabartinė studijų kreditavimo ir ypač jų gražinimo sistema gali būti keistina. Studentai sako, kad ji tiesiog žalinga studentams. Ypač tiems, kurie nepatenka į valstybės finansuojamas vietas. Bet nieko nedaroma jai pakeisti.

Kaip teigia ministerijos atstovai, su bankais yra sutarta, kad šis susitarimas gali būti peržiūrėtas prieš pusę metų iki jo galimo pakeitimo. Vadinasi, norint pasiekti, kad kitų metų rugsėjo 1-ąją mokslą pradedantys studentai gautų paskolas ne pagal tokią drakonišką studijų kreditų grąžinimo sistemą, ją reikia peržiūrėti iki kovo 1-osios dienos. Bet, ar tai gali rūpėti politikams, kurie nerūpestingai leidžia laiką, kol Seimas atostogauja, arba visas pastangas šį mėnesį skirs tik tam, kad pagelbėtų saviškiams laimėti kuo daugiau vietų savivaldybės rinkimuose.

Švietimo ministerijos atstovai ne kartą sakė, kad yra pasirengę svarstyti ir kitas alternatyvas dabartinei studijų kreditavimo sistemai, bet tuo pačiu metu nenori girdėti studentų balso, kurie gana vieningai priešinosi šiai sistemai ir dabar ją siūlo pakeisti. Visa tai tikriausiai išryškina pačią didžiausią problemą Lietuvoje, kai kalbama apie studentų gyvenimą: Lietuvoje studentai nėra tiek organizuoti, kad jų balsą išgirstų Lietuvos valdžia. Taip, kaip girdi kitų Europos Sąjungos šalių valdžia.

Kita vertus, iki šiol nėra ir visuomenės balso, kuris atkreiptų dėmesį į šią aktualią problemą ne tik studentams, bet ir visai valstybei. Juk, jeigu nuolat kalbame apie jaunimo masinės emigracijos grėsmę, nesuprasti, kad studentai važiuos mokytis ten, kur mokslas yra nemokamas, tiesiog neįmanoma. Ir ko vertos visos valdžios kalbos, pasiūlymai stabdyti jaunimo emigraciją, jeigu ji taip ir nepasiryžta žengti tiesiog elementarių žingsnių, keičiant šią sistemą.

Tai, kad studentai, kurie turėtų būti aktyviausia visuomenės dalis, nėra Lietuvoje organizuoti kaip kitose Europos valstybėse, sudaro galimybes valdžiai taip susitarti su bankais ir kitais privataus sektoriaus dalyviais kaip naudinga tik tai pačiai valdžiai ar atskiriems jos atstovams. Bet norėtųsi, kad bent pamažėle ir Lietuvos valdžioje imtų formuotis samprata, kai žiūrima ne savo smulkių asmeninių ar grupinių interesų, o ir to, kas yra naudinga tautai bei valstybei.

Tą patį galima pasakyti ir apie naują valstybės sprendimą mokėti iš valstybės lėšų privalomą socialinio draudimo mokestį tik už tuos studentus, kurių studijų kaštus padengia valstybė. Pareikalavusi iš visų likusiųjų studentų patiems susimokėti šį mokestį valdžia daug labiau apsunkina studentų padėtį, dar neištraukusi jų iš bankų kredito kilpos.

Jeigu šiemet premjeras Andrius Kubilius žada iš šešėlinio sektoriaus paimti į valstybės biudžetą net milijardą litų, tai visiškai aišku, kad 20 mln. litų, būtinų tam, kad Lietuvoje galėtų imti veikti valstybinė studijų kreditavimo sistema, būtų nesunku skirti. Tačiau ši pinigų suma galbūt ne vieną jauną Lietuvos žmogų paskatintų siekti aukštojo mokslo mūsų šalyje, žinoma lygia greta sprendžiant ir kokybiško aukštojo mokslo suteikimo problemą. Visa tai prisidėtų prie to, kad vis daugiau jaunimo sustiprintų savo šaknis Lietuvoje.

Tai, ar valdžia turi teisę delsti? Ji gali jau per šį mėnesį informuoti bankus, kad bus priimta studijų kreditų gražinimo sistema, kurios siekia studentai ir kas atitinka kitų ES valstybių modelį. Per pavasario Seimo sesiją būtų galima priimti reikiamus įstatymus bei Vyriausybės nutarimus. Lemtingam Vyriausybės apsprendimui liko tik vienas mėnuo. Laikas eina...

Visuomeninis diskusijų forumas "Tauta, piliečiai, valstybė" kviečia 2011 m. vasario 22 d. (antradienį) dalyvauti diskusijoje ,,Ką padaryti, kad studentai neemigruotų iš Lietuvos?"Renginys vyks Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje(Gedimino pr. 3, Vilnius) Pradžia - 18 val.

Kviečiame dalyvauti ir pareikšti nuomonę mokslinės, akademinės bendruomenės, kultūros ir meno pasaulio žmones, studentijos atstovus, visuomeninių organizacijų narius, - visus, kam rūpi Lietuvos valstybė ir jos ateitis, tuos, kurie yra įsitikinę, jog tauta ir piliečiai turi imtis atsakomybės bei iniciatyvos už savo valstybės ir tautos likimą.

Tikslesnę rengio programą ir dalyvių sąrašą pateiksime vėliau.

Ankstesnių Forumo susitikimų video medžiagą jau galite pažiūrėti ir You Tube:

http://www.youtube.com/results?search_query=forumaslietuva&aq=f

http://www.youtube.com/user/ForumasLietuva