Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 9,6 tūkst. daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų iki 70 metų amžiaus, arba 0,5 proc. visų 25–70 metų amžiaus gyventojų. Savo atlyginimu labai arba iš dalies patenkinti buvo 59,6 proc. mokslo daktarų arba 12,8 procentinio punkto daugiau nei 2006 m.

2009 m. pabaigoje dauguma (95,7 proc.) mokslo daktarų buvo aktyvūs darbo rinkos dalyviai, tik 0,4 proc. jų buvo bedarbiai, o 3,9 proc. – ekonomiškai neaktyvūs asmenys (rentininkai, pensininkai ir kt.). Palyginti su 2006 m., dirbančių mokslo daktarų skaičius padidėjo 3,3 procentinio punkto.

Daugiau kaip 80 proc. dirbančių daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų buvo patenkinti savo darbo sąlygomis, tobulėjimo galimybėmis (80,1 proc.), intelektualiniais darbo iššūkiais (85,6 proc.), savarankiškumo lygiu (90,9 proc.).

Daugiau nei pusė (56,3 proc.) daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų – vyrai. Palyginti su 2006 m., moterų dalis (43,7 proc.) padidėjo 3 procentiniais punktais. Vyrai sudarė daugiau kaip du trečdalius vyresnio amžiaus mokslo daktarų (65,9 proc. iš 65–69 metų amžiaus daktarų). Tarp jaunesnių mokslo daktarų vyrų ir moterų dalys beveik vienodos: moterys sudarė 48,3, vyrai – 51,7 proc. mokslo daktarų iki 35 metų ir atitinkamai 53,9 ir 46,1 proc. – 35–44 metų amžiaus grupėje.

Dauguma turinčiųjų daktaro mokslo laipsnį – vyresni nei 45 metų asmenys: 45–54 metų amžiaus mokslo daktarai sudarė 27,8 proc., 55–64 metų – 24,3, o 65–69 metų – 11 proc. visų daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų.