Lietuvoje pradedama saulės elementų, fotoelektros modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys.

Apie naujos aukštųjų technologijų gamybos šakos pirmuosius žingsnius ir ateities perspektyvas kalbamės su Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos nariais: asociacijos prezidentu prof. Ramučiu Simu PETRIKIU, UAB „Telebaltikos importas ir eksportas“ generaliniu direktoriumi Arvydu APERAVIČIUMI, bendrovių „BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ generaliniu direktoriumi Vidmantu JANULEVIČIUMI, taip pat UAB „Modernios E-Technologijos“ direktoriumi, Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto Tarybos pirmininku dr. Juru ULBIKU. Juos kalbina Mokslo Lietuvos vyriausiasis redaktorius Gediminas ZEMLICKAS.

Asociacijos veiklos prasmė

Mokslo Lietuva. Tarkime, Vokietijoje ar kurioje nors kitoje šalyje išrandami visiškai naujais principais ir technologijomis gaminami saulės elementai. Ar tada Lietuvos įmonių, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos narių sumanymas plėtoti fotoelektros pramonę patirtų nesėkmę?

Vidmantas Janulevičius. Tai būtų tarsi iš dangaus nukritęs stebuklas, bet praktiškai mažai tikėtinas, nes ateinančios gamybos technologijos vis tiek remiasi nueinančiomis.

ML. Tačiau personaliniai kompiuteriai išstūmė dideles, gremėzdiškas skaičiavimo mašinas, padarė perversmą ne vien skaičiavimo technikoje, bet ir pasaulio ekonomikoje, žmonijos socialiniame gyvenime.

V. Janulevičius. Dar mažiausiai penketą metų saulės elementų gamybos technologijos esminių pokyčių nepatirs, esu tikras, kad nepasikeis ir ilgiau. Fotovoltaikos pradžia laikytini maždaug 1917 metai, kai atlikti pirmieji šios srities bandymai. Tie patys fotoenergijos gavimo principai naudojami ligi šiol.

ML. Tačiau pasaulio mokslo ir technologijų pokyčiai „greitėja“ geometrine progresija.

V. Janulevičius. Išties fotovoltaikos srityje atsirado plonasluoksnių modulių technologija, bet šiandien labiausiai paplitę silicio technologijų pagrindu gaminami saulės elementai.

Juras Ulbikas. Prakalbome apie mokslines saulės elementų gamybos perspektyvas. Į klasikinę technologiją nuolat įtraukiami ir nauji procesai – siekiama kuo didesnio efektyvumo. Pastaruoju metu prabilta apie nanotechnologinius saulės elementus. Matyt, prasidės sparčiai besivystančių nanotechnologijų taikymas klasikinėse technologijose. Vis dėlto prognozuojama, kad 20 ar net 30 metų saulės elementai bus gaminami klasikinės technologijos pagrindu.

Ramutis Simas Petrikis. Gamybininkai paprastai dirba su jiems įprastomis technologijomis, bet mūsų Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija tam ir įkurta, kad turėtų kur pasukti galvas ir mokslininkai. Labai svarbu stebėti pasaulyje vykstančius šios srities procesus ir laiku reaguoti. Mūsų pradėtasis mokslo ir verslo bendravimas kaip tik ir turi užtikrinti, kad jaustume šios gamybos „pulsą“ pasaulyje. Kai V. Janulevičiaus įmonė „BOD Group“ ėmėsi kompaktinių diskelių gamybos, buvo kas sako: „Ar nėra tų diskų pasaulyje? Kinai prigamins daugiau negu reikia“. Nepaisydami skeptikų „BOD Group“ specialistai šios gamybos ėmėsi ir nepralaimėjo. Panašiai ir bendrovė „Precizika-MET SC“: ėmėsi tobulinti saulės elementų gamybos procesus, nors ir toliau sėkmingai dalyvauja kitose pasaulinės gamybos rinkose – pirmiausia matavimų srities.

Mūsų asociacijos veikloje be gamybininkų dalyvauja ir trys universitetai, kurių mokslininkams bus privalu nuolat informuoti gamybininkus apie naujausius šios srities procesus ir technologijas. Tai ir yra asociacijos veiklos prasmė.

ML. Ko šiandien fotovoltaikos gamybininkai labiausiai pageidautų iš mokslininkų?

V. Janulevičius. Šiaip jau ne kaip priekaištą, bet kaip pageidavimą išsakyčiau štai kokią mintį: labai norėtųsi, kad lėšos, kurios skiriamos mokslui, būtų labiau pritaikytos verslo poreikiams. Labai svarbūs taikomojo pobūdžio mokslo darbai. Prikurti, prirašyti straipsnių ir pripatentuoti galima daug ką, bet tuojau pat kyla klausimas, kaip visa tai gali būti panaudota? Mokslininkai gyvena iš tų pačių gamyboje uždirbtų pinigų, todėl tikslinis lėšų panaudojimas ir mokslininkams turėtų rūpėti.

Esu tikras, kad sutelkę mokslo ir verslo pastangas padarysime labai gerą darbą. Rengiamės pirkti pačią moderniausią technologiją ir matome, kad mūsų mokslininkai saulės elementų kūrimo procesų tyrinėjimuose gerokai pasistūmėjo į priekį, todėl jais ir jų kompetencija pasitikiu. Tai, ką nuolat girdėdavome iš savo mokslo žmonių, šiandien matome toli pažengusiose pasaulio įmonėse.Kokia technologija pranašesnė

ML. Kaip apibūdintumėte pasaulyje įprastas saulės elementų gamybos technologijas? Į ką orientuosis Lietuvos šia gamyba užsiimančios bendrovės?

V. Janulevičius. Pasaulyje yra gerų ir blogų pavyzdžių. Yra penki stambūs šios produkcijos gamintojai, bene pažangiausios įmonės dirba Vokietijoje. Saulės elementus jos gamina silicio pagrindu. Kiek kitokią technologiją naudoja JAV bendrovė „Applied Materials“, kuri naudoja plonasluoksnių modulių technologiją. Ši įmonė turi ir savo mokslinę tyrimų laboratoriją. Kiek žinau, su plonasluoksnių modulių technologija kyla daug sunkumų, kelios didelės įmonės jau atsidūrė ties bankroto riba, nes investavo būtent į šią gamybos technologiją. Sudėtinga ekonominė situacija neaplenkė ir Vokietijos didžiausios įmonės „Q-Cells“. Įmonė taip pat gamina plonasluoksnius modulius, investavo 120 mln. dolerių į gamybą. Įmonės pajėgumas – apie 100 MW plonasluoksnių saulės modulių per metus. Visa bėda, kad gaminamų šios technologijos pagrindu saulės modulių našumas labai žemas – 6–9 procentų. Naudojant tradicinius saulės elementus iš silicio, našumas – apie 15–16 procentų. Mūsų „Precizika-MET SC“ naudoja technologijas, kurios turėtų užtikrinti ne mažiau kaip 18 proc. našumo. Tokias pat technologijas naudosime „BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ bendrovėse. Saulės elementus gaminsime iš monokristalinio silicio.

ML. Ar tai reiškia, kad plonasluoksnių saulės modulių gamyba nepasiteisino?

V. Janulevičius. Nedrįsčiau taip teigti. Ta technologija tobulės, tačiau jos galimas proveržis, man regis, įmanomas ne anksčiau kaip po 10 metų. Didžiulis darbas laukia šios technologijos kūrėjų, jei norės esamos technologijos pagrindu gaminti ilgaamžiškesnius saulės elementus. Dabartiniai iš silicio pagamintieji saulės elementai tarnauja 20 ir net 30 metų, o plonasluoksniai – 10–13 metų.

ML. Kaip nutiko, kad JAV ir Vokietijos kai kurios kompanijos susigundė investuoti milžiniškų lėšų į plonasluoksnių saulės modulių gamybą?V. Janulevičius. Su siliciu buvo susidariusi gan kritiška situacija. Šioje gamybos srityje nebuvo nė vienos įmonės, kuri 2006–2008 m. būtų gavusi mažiau kaip 30 proc. metinio pelno. Taip buvo. Kilus sunkumų su silicio gamyba kai kurios įmonės pabandė apsieiti be silicio, ėmėsi plonasluoksnių modulių gamybos.

Gamins fotoelektrinį silicį

ML. Įtraukime į pokalbį ir gerbiamąjį Arvydą Aperavičių, kuris prie diskutuojančiųjų prisijungė kiek vėliau ir tik klausosi, neskubėdamas įsiterpti.

Arvydas Aperavičius. 1990 m. „Nuklone“ su jau amžiną atilsį prof. Stepu Janušoniu buvome pagaminę seriją saulės elementų, kurių efektyvumas buvo 12–13 procentų. Prieš 20 metų tai buvo labai geras rodiklis. Tiems elementams panaudojome gamybos procese išbrokuotas silicio plokšteles: nuėsdindavome jų sluoksnius, o patį silicį panaudodavome kaip pagrindą saulės elementams. Stepas ir Vida Janušoniai, dar keli jų grupės moksliniai darbuotojai stengėsi įgyvendinti savo mokslines idėjas. Kartu su „Nuklono“ technologais buvome padarę saulės modulį, kurio gaminamos elektros energijos visai pakako, kad veiktų televizorius „Šilelis“.

Tačiau tai buvo laikas, kai nieko niekam nebereikėjo. Tad ir mūsų pradėtų gaminti saulės elementų niekam neprireikė.

ML. Matyt, dėl to, kad saulės energeija visą laiką buvo daug brangesnė už tradiciniais būdais gaminamą energiją.

A. Aperavičius. Kodėl saulės elementų kaina visą laiką buvo aukšta? Kai žlugo Sovietų Sąjunga, išnyko ir dauguma silicį gaminusių gamyklų. Liko tik „Mikronas“ ir „Angstremas“ Zelenograde, „Integralas“ Minske visoje buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje – vietoj buvusių 40 tokių gamyklų kaip mūsų „Nuklonas“ ir „Venta“. Silicio gamyba šalyje krito. Kai Vokietijoje ir kitose šalyse staiga ėmė didėti saulės elementų gamyba, išaugo ir silicio poreikis. Visi prisiminė žlugusią Zaporožės įmonę, kuri rinkai gamino polisilicį, iš kurio auginamas saulės elementų gamybai reikalingas monosilicis. Šiuo metu pasaulio rinkose silicio poreikis akivaizdus – jaučiamas 10–12 tūkst. t polisilicio trūkumas per metus. Išaugo ir kaina. Vokietijos kompanija „Wacker“ deklaruoja, kad jos gaminamo polisilicio savikaina – 32 doleriai. Saulės elementų gamybai tinkamo silicio kaina išaugo iki 200 dolerių, už tinkamą mikroschemoms – iki 400 dolerių. Šiuo metu saulės elementams tinkamo polisilicio kaina rinkoje apie 60–70 JAV dolerių už kilogramą. Šio polisilicio gamybą ir norime organizuoti.

Panaudoti savo privalumus

V. Janulevičius. Vokietijoje teko susipažinti su keturiomis didelėmis fotoelektros įmonėmis – „Centrotherm“, „Rot&Rau“, „Schmidt“ ir „Singulus“. Jos pagamina 87 proc. pasaulyje saulės elementų gamyboje naudojamos įrangos. Dalis tos įrangos yra ir Vilniuje atidarytoje bendrovėje „Precizika-MET SC“. Ką mūsų mokslininkai kalba su mumis Vilniuje, vokiečiai tik žada įgyvendinti po dvejų trejų metų. Vadinasi, mūsų „smegenys“ dirba teisinga kryptimi. Nupirkę pažangiausią technologiją tikrai galėsime ją tobulinti ir ateityje didinti jos efektyvumą.

ML. Suprantu, kad šį pasitikėjimą Jums ir „BOD Group“ bendrovės specialistams teikia patirtis, įgyta kompaktinių diskų gamyboje.V. Janulevičius. Prieš 10 metų kompaktinį diską pagamindavome per 7 sekundes, dabar CD diską gaminame per 3,5 s, o DVD – per 2,5 s. Saulės elementų gamyboje pakeitėme visą gamybos koncepciją, atsisakydami „in line“ principo, kai silicio plokštelė eina per visas galvanines vonias, kaitinimus ir kitus procesus, kol gaunamas baigtinis elementas. Tam, kad prie turimos technologijos galėtume pritaikyti savo patobulinimus, mokslininkų pasiūlymus, savo įrangą suskaidėme į klasterius, atsisakydami vientiso gamybos proceso. Visa tai darome tam, kad ateityje galėtume nuolat diegti naujus technologinius papildymus. Tų patobulinimų neabejotinai bus ir saulės elementų gamyboje, nes tik taip galėsime didinti jos efektyvumą.

ML. Kitaip tariant, siekiate lankstesnės gamybos, nors gamybininkams taip sudėtingiau.

V. Janulevičius. Išties gamybininkams būtų paprasčiau gaminti nuo pradžios iki baigtinio elemento – reikėtų mažiau darbuotojų, būtų garantuota elementų kokybė ir gamybos efektyvumas. Tačiau turime galvoti apie ateitį, vadinasi, apie nuolatinį efektyvumo didinimą, nes tik taip galėsime įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje ir išlikti konkurentiški.ML. Kalbame apie intelektinę veiklą ir technologijų tobulinimą, o tai ir rizikos kupina veikla. Kas, jeigu tie patobulinimai nepasiteisintų, nepasisektų įdiegti efektyvių naujovių? Juk turite būti numatę ir atvejus, kai reikalai pakryps nepageidautina linkme

V. Janulevičius. Šventa vieta tuščia nebūna – jeigu mūsų mokslininkams nepavyks, pavyks kitiems. Tačiau esame užsibrėžę naujoves diegti, nuolat jų siekti ir šitaip veiksime. Pasitikime Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto (vadovas prof. Algirdas Galdikas) ir prof. Ramučio Simo Petrikio vadovaujamos Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos mokslininkų kompetencija. Tai mūsų bendras tikslas ir bent kol kas mes jį vienodai suvokiame.

Ir mokslininkai keičiasi

V. Janulevičius. Esame labai maži žaidėjai tarptautinėje erdvėje, tad pasaulio rinkų paveikti negalime. Tačiau saulės moduliams pasaulyje paklausa yra ir ji nuolat didėja, todėl turime šia palankia galimybe pasinaudoti.Turėdami vieną eksperimentinę saulės elementų gamybinę liniją bendrovėje „Precizika-MET SC“, jos privalumais sieksime pasinaudoti. Suprantama, šios linijos 5 MW galios metinė saulės elementų gamyba pasaulio rinkos nesudrebins, tačiau kaip bandomoji technologinė linija ji mums turėtų užtikrinti tam tikrą pranašumą. „Precizika-MET SC“ užsiims esamų technologinių procesų tobulinimu, o mes tas naujoves diegsime. „BOD Group“ ir „Baltic Solar Energy“ bendrovės bus statomos jau kaip tikros gamybinės įmonės, kurios pasinaudos bandomosios technologinės linijos įdirbiu. Neabejoju, kad tų naujovių mums bus pasiūlyta ir toks darbų pasiskirstymas turėtų būti abipusiai naudingas.

Kaip gamybininkai daugiau bendraujame su pasauliniais tos įrangos gamintojais, tad gal ateityje patys siūlysime naujausius bendrovės „Precizika-MET SC“ išradimus ar pasiūlymus diegti į tarptautinę pramonę. Kodėl gi ne? Mūsiškiai uždirbtų kaip patentų turėtojai, o mes to bendradarbiavimo dėka iš užsienio įmonių gal gautume nemokamos įrangos. Galvojame ir apie tai. Esame pragmatikai, todėl mokslininkams tikrai neleisime pinigų užkasti smėlyje, darysime viską, kad į mokslą įdėtos lėšos sugrįžtų iš gamybos pelno.

ML. Gan subtili riba, kur prasideda ir baigiasi mokslininkų „smėlis“. Moksliniai tyrinėjimai niekada negarantuoja teigiamo rezultato. Neturiu mintyje filosofinio požiūrio, kai ir nepavykęs eksperimentas yra žingsnis į priekį pažinimo kelyje.

V. Janulevičius. Nemažai reikalų tenka turėti su mokslininkais. Galiu pasakyti, kad tai jau ne tarybinių laikų darbuotojai, kurie gaudavo atlyginimus tik už straipsnius. Kalbu apie taikomojo mokslo srityje dirbančius mokslininkus. Visi gyvename iš konkrečių veiklos rezultatų, savo rankomis ir protine veikla uždirbtos duonos, todėl ir mūsų požiūriai mažai kuo skiriasi. Kaip gamybininkai iš mokslininkų norėtume didesnio atvirumo, nes tada laiku galėtume priimti teisingus sprendimus.

ML. Ar labai skiriasi mokslininkai, su kuriais gerbiamajam Aperavičiui tenka turėti reikalų, kad ir nuo tada, kai vadovavote „Nuklonui“?

Arvydas Aperavičius. Skiriasi ir net labai. Matau, kaip per nepriklausomybės metus transformavosi tie patys mokslininkai, kuriuos pažinojau dar studijuodamas universitete. Iš laiko perspektyvos daug ką praeityje galima vertinti kritiškai – net ir taikomieji mokslai buvo reikalingi tik ataskaitoms, na, dar straipsniams apipavidalinti. Bent man taip atrodo.

Ne kačiukai vandenyje

ML. Lankėtės keturiose didžiosiose Vokietijos saulės elementų gamybos įmonėse, bet matytų technologijų subtilybių neatskleidžiate. Suprantu, kad esate ribojamas įsipareigojimų, yra konfidencialumo ribos. Ar ne tas pats mokslininko veikloje? Atvirumo ribos moksle taip pat turi ribas. Atsiprašau už kalambūrą.

V. Janulevičius. Suprantami dalykai, dėl kurių tarp mūsų neturėtų kilti didesnių ginčų, nes mūsų tikslai sutampa. 2011 m. rudenį turės pradėti veikti mūsų „Baltic Solar Energy“ bendrovės naujoji saulės elementų gamybos įmonė, pradėsime gaminti ir užsakovams tiekti elementus. Esame pasirašę sutartis, kad saulės elementų 18 proc. efektyvumą turime pasiekti 2011 m. gruodį.

ML. Technologinę liniją numatote įvedinėti etapais, o gal iškart visą?V. Janulevičius. Esame sukūrę DVD filmuką, kuriame tie gamybos procesai išraiškingai parodyti – kompaktus dovanojame besidomintiesiems. Ir tai ne vien filmukas, bet mūsų realių darbų pradžia.

Iš mokslininkų lauksime konkrečių pasiūlymų jau artimiausiu metu, nes renkamės įrangą iš keturių Vokietijos gamintojų. Absorbuojame visą įmanomą informaciją iš įvairių šaltinių. Pasirašysime tam tikrą konfidencialios informacijos neplatinimo sutartį – reali fotovoltaikos tarptautinio bendradarbiavimo realija, su kuria ligi šiol mums neteko susidurti. Net bendraujant su naujausių tyrimų laboratorijomis tokių reikalavimų mums nebuvo keliama, bet šiame veiklos etape įsipareigojimų nepaisymas jau numato pinigines baudas ir kitas sankcijas. Prieš priimant vienus ar kitus sprendimus, pasirenkant technologijas, labai reikės ir mokslininkų žodžio. Kokią technologinę liniją ir įrenginius renkamės, kokius kitus būtinus žingsnius teks numatyti – klaidų neturi būti. Teks įdarbinti įmonėje ir mokslininką, bent keliems mėnesiams, nes pagal visus įsipareigojimus informacija neturi išeiti už įmonės ribų.

Mano paties užduotis labai paprasta: kiekviena išvyka į tas Vokietijos įmonės – tai nusiderėtas milijonas eurų. Kol kas viskas vyksta palankia linkme, nes derybose jau priartėjome prie tų kainų, kurių vokiečiai prašo iš kinų saulės elementų gamintojų, perkančių po 10–12 technologinių gamybos linijų. Esame tame derybų etape, kai turėsime galutinai pasirinkti mums labiausiai tinkančią gamybos liniją. O mūsų mokslininkams turėtų būti svarbu, kad ta pasirinktoji linija tiktų ir būsimiems jų tobulinimams, išradimams, gal net atradimams. Tai tik veiklos pradžia, o tolesni darbai parodys ir naujas perspektyvas.

ML. Ar mokslo žmonės neatsidurs keblioje padėtyje? Ta įranga tikriausiai bus visiškai nauja, vargu ar mūsų mokslininkai turės galimybių su ja iš anksto išsamiau susipažinti. O mokslas ne per metus padaromas.

J. Ulbikas. Nesame įmetami kaip kačiukai į vandenį. Nuo 1994 m. iki šios dienos dirbome prie Europos Sąjungos projektų, bendradarbiavome su tais pačiais įrangos gamintojais ir kitais saulės elementų ir fotovoltaikos procesų kūrėjais, naujausios technologijos kūrėjais. Tad galiu užtikrinti, kad mums visi tie procesai puikiai žinomi ir didesnių netikėtumų nebijome.

Botagėlis fotoelektros gamintojų arkliukui

V. Janulevičius. Nenorėčiau girtis, tačiau didesnių netikėtumų gali sulaukti užsienio gamintojai. Kai kurie iš jų tik dabar pradeda dalytis mintimis, ką darys po 2–3 metų, o mes jau neblogai įsivaizduojame, kokie nauji efektyvumo didinimo metodai taikytini saulės elementų gamyboje. Lenktynės paprastos: pagaminti kuo efektyvesnį ir pigesnį elementą. Efektyvumą suprantame kaip saulės energijos konvertavimą į šiluminę ar elektros energiją, be to, visa tai įgyvendinti siekiama kuo pigesniais būdais. Viskas labai paprasta, tačiau padaryti reikia. Ir taip padaryti, kad galėtume įdiegti į praktiką, nenaudodami jokių išorinių paramos šaltinių. Tas tikslas turi būti pasiektas iki 2020 metų. Šiuo metu užsienio šalių vyriausybės daro spaudimą mokslininkams, nes visi buvo truputį snūstelėję.

ML. Kaip tą galima paaiškinti, kad tokios perspektyvios srities mokslininkai snūstelėjo?

V. Janulevičius. Šis saulės elementų gamybos segmentas kilo kaip ant mielių, gamybos pelningumas buvo neįtikėtinai didelis. Jūs manote, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nematė, kad saulės elementus ir modulius gaminančių įmonių pelnas per metus buvo po 20 proc., kai Vokietijos įmonių pelno rodiklio vidurkis 3,5 procento? Ši verslo šaka tapo neįtikėtinai pelninga, ir pirmiausia dėl to, kad valstybė teikia paramą fotoelektros gamintojams, pagal padidintus tarifus supirkdama elektros energiją. Bet taip amžinai nesitęs, todėl mokslas privalo siekti, kad fotoelektros gamybos efektyvumas būtų kuo didesnis. Tačiau valstybės parama Vokietijos fotoelektros gamintojus net ir labai tenkino, tad savo pastangas jie labiau kreipė į fotoelektros gamybą, o ne jos gamybos efektyvumo didinimą. Natūralu, kad Vokietija pastaruoju metu ėmė mažinti fotoelektros supirkimo kainas. Tai ir būdas paspartinti mokslo įtaką fotoelektros gamybos efektyvumui didinti.

ML. Ar tokią Vokietijos vyriausybės botagėlio politiką vertinate teigiamai?

V. Janulevičius. Manau, tai teisingas sprendimas, jei galvosime apie visuomenės interesus. Tai botagėlis fotoelektros gamintojų arkliukui. Miegantys technologinės pažangos nedaro.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

 Nuotraukose:

Balandžio 8 d. jie pasirašė paramos sutartį dėl aukštųjų technologijų verslo investicijų integruotame mokslo, studijų ir verslo centre „Santara“ pagal „LyderisLT“ programą: Vidmantas Janulevičius, Saulius Jakštas, ūkio ministras Dainius Kreivys, Sigitas Žvirblis, Arūnas Vaitkevičius, Vytautas Sakalauskas, Algirdas Kuliešius

Plazmocheminių silicio nitrido sluoksnių auginimo įrenginys

LR ūkio ministras Dainius Kreivys ir Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Simas Ramutis Petrikis

Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius prof. Algirdas Galdikas, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Simas Ramutis Petrikis ir „Modernios E-Technologijos“ direktorius dr. Juras Ulbikas renginyje, kai buvo pasirašoma paramos sutartis dėl aukštųjų technologijų verslo investicijų integruotame mokslo, studijų ir verslo centre „Santara“ pagal „LyderisLT“ programą